Bendrą Lietuvos ir Latvijos finansinius nusikaltimus tiriančių teisėsaugos institucijų operaciją koordinavo Europolas. Jos metu sulaikyta 20 abiejų valstybių piliečių. Įtariama, kad neteisėtai veiklai nuslėpti sukčiautojų grupuotė panaudojo 40 Lietuvos bendrovių, 43 – Latvijos ir 4 – Estijos bendroves. Pirminiais skaičiavimais į Latvijos ir Lietuvos valstybių biudžetus nesumokėta daugiau kaip 1 mln. eurų.
Tiesiogiai palaikant ryšį ir koordinuojant veiksmus, įtariamųjų namuose ir darbo vietose atliktos kratos, kurių metu rasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi fiktyvių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudai, parašų pavyzdžiai, grynieji pinigai, lengvatinio apmokestinimo įmonių (offshore) antspaudai, prisijungimų prie valdomų banko sąskaitų kodai, įvairūs šešėlinį verslą patvirtinantys juodraštiniai užrašai, mobilieji telefonai ir kompiuteriai.
Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad Latvijos piliečiai, iš anksto susitarę su Lietuvos bendrovių atstovais, aktyviai vykdė mokestinio sukčiavimo veikas, pasinaudodami įsteigtomis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos bei Olandijos bendrovėmis, sudarinėjo tarp šių bendrovių tariamus didelės vertės automobilių ir kitų prekių/paslaugų pirkimo sandorius. Pažymėtina, kad sandorių grandinėje nuolat veikė tos pačios Lietuvos bendrovės, kurios dalyvavo tų pačių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių procese. Sukūrus vadinamąją „karuselę“, transporto priemonės buvo perkamos iš Latvijos, parduodamos Lietuvoje, vėliau vėl išgabenamos į Latviją ir vėl atgabenamos į Lietuvą. Prabangių naujų ir naudotų transporto priemonių perpardavimų schema, kaip įtariama, iš anksto buvo suplanuota ir vykdyta pažįstamų asmenų. Siekiant sukurti sudėtingą ir sunkiai atskleidžiamą PVM apmokestinamų sandorių grandinę, buvo norima gauti mokestinę naudą atskaitant pirkimo PVM, kuris ankstesnėse sandorių grandyse į biudžetą nebūdavo sumokamas. Lietuvoje registruotos bendrovės dažniausiai jokios veiklos realios nevykdė, o atlikusios keletą sandorių, buvo keičiamos kitomis.
Atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Išaiškintos nusikalstamos grupuotės nariams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Visam įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Tai ne pirmas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo parduodant naudotus automobilius. FNTT šiuo metu intensyviai tiria organizuotos grupės, kuri, kaip įtariama, pardavinėdama naudotus automobilius tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse, išvengė sumokėti apie 1,8 mln. eurų PVM, veiklą.
Įtariama, kad tarptautiniu mastu veikusios organizuota grupės lyderis, parašiutizmo sporto entuziastas, buvo sudėtingos sukčiavimo schemos sumanytojas, anksčiau teistas už finansinius nusikaltimus. Jam padėjo daugiau kaip 10 bendrininkų. Organizuota grupuotė buvo pasiskirsčiusi pareigomis: vienas iš asmenų buvo atsakingas už naudotų automobilių paiešką ir pirkimą Vakarų Europos valstybėse, kiti – už transporto priemonių pardavimą Lietuvos rinkoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad Vokietijos, Italijos, Olandijos, Italijos, Belgijos naudotų automobilių pardavimo aukcionuose buvo perkamos transporto priemones su 0 % PVM tarifu. Automobiliai būdavo atgabenami į Lietuvą, tačiau joje buvo realizuojami įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims Estijoje registruotų įmonių vardu, nesumokant jokių mokesčių Lietuvos valstybės biudžetui. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad Estijos įmonė – PVM mokėtoja šiuos automobilius pardavė Didžiojoje Britanijoje registruotai įmonei, taip pat PVM mokėtojai, o ši įmonė transporto priemones pardavė atgal į Estiją, įmonėms, neregistruotoms ne PVM mokėtojomis. Tuomet šių įmonių vardu transporto priemonės buvo parduodamos fiziniams ir juridiniams asmenims. Išaiškinta, kad neteisėtos prekybos schemoje įtariamieji naudojo keturias įmones, registruotas Didžiojoje Britanijoje ir Estijoje. Surinkta duomenų, kad 2012–2014 metų laikotarpiu neteisėtai veiklai nuslėpti valdytų įmonių vardu buvo įvykdyta pirkimų už daugiau kaip 10 mln. eurų, o išvengta sumokėti apie 1,8 mln. eurų PVM.
Minėtame tyrime pas įtariamuosius buvo rasta 753 tūkst. eurų suma grynaisiais pinigais, kuriai buvo pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas, taip pat areštuota daugiau kaip 249 tūkst. eurų, laikytų kreditų įstaigų sąskaitose.
