„Tiek pačios „Drąsos kelio“ partijos vadovės Neringos Venckienės, tiek jos kolegų pasisakymai nerodo, kad ji politiniame lauke būtų suformulavusi kokius nors pozityvius sumanymus. Svarbiausias jos tikslas – išsaugoti savo teisinę neliečiamybę“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Seimui rengiantis svarstyti Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę, pasak L. Bielinio, akivaizdu, kad ties šiuo klausimu prasideda ir baigiasi visa šios partijos politinė programa bei ideologija.
L. Bielinio teigimu, pati N. Venckienė netapo politike, o „Drąsos kelias“ netapo partija. „Tiek rinkiminėje programoje, tiek priešrinkiminiame veikime, tiek Seime partija ir jos lyderė demonstravo visišką nesisteminį ir populistinį požiūrį į pačią politiką ir jokių pozityvių siūlymų, išskyrus patį N. Venckienės imuniteto išsaugojimą, nėra suformulavusi“, - aiškino jis portalui Balsas.lt.
D. Valys antradienį kreipsis į Seimą su prašymu panaikinti parlamentarės Neringos Venckienės neliečiamybę. Buvusi teisėja, tapusi politike, įtariama nevykdžiusi teismo sprendimo perduoti mergaitę motinai ir psichiškai gniuždžiusi vaiką. Pagal Seimo statutą, išklausęs generalinio prokuroro kreipimąsi, parlamentas sudaro laikinąją tyrimo komisiją. Ši komisija turi parengti rezoliucijos projektą, kuriuo Seimui siūlo apsispręsti, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą. Rezoliucijai, leidžiančiai Seimo narį traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso.
„Drąsos kelias“ 2012 metų rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose gavo 7 mandatus.
