Politologas: džiaugtis dėl Rusijos ir Prancūzijos aljanso Lietuvai nėra ko

Prancūzijai ir Rusijai antradienį sudarius aljansą prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Sirijoje, Rytų Europos studijų centro analitikas, politologas Linas Kojala tv3.lt sakė, kad teigiamai vertinti šio susitarimo tikrai nereikėtų. Pasak jo, taip Rusija siekia sankcijų dėl karo Ukrainoje panaikinimo ir tai gali reikšti Vakarų pozicijos sušvelnininimą Kremliaus atžvilgiu.

„Rusija bando susieti kelis klausimus ir tuo pačiu pagrįsti savo tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, Ukrainoje, kalbėdama apie tai, kad ji reikalinga Vakarams, sprendžiant kitus klausimus, todėl jie neturėtų kištis į situaciją buvusiame posovietiniame regione. Ilgainiui tokia situacija gali pastūmėti į gerokai pasikeitusį Vakarų Europos vertinimą ir aišku, kad Rytų šalys, Vidurio rytų Europos šalys, kurios prašo NATO pakankami principingos pozicijos Rusijos atžvilgiu, kurios prašo kiek įmanoma sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, jų interesai nebus ginami“, – sako politologas.

Pasak L. Kojalos, sankcijos Rusijai dėl karo Ukrainoje vis dar turėtų būti pratęstos, nes Vakarai, jo teigimu, neturėtų daug moralinio autoriteto ir teisės rasti argumentų, kaip ta situacija Ukrainoje pasikeitė, kad Rusija nusipelnė sankcijų švelnininmo.

REKLAMA

„Europos Sąjunga esminį sprendimą dėl trečiojo lygmens ekonominių sankcijų Rusijai, kurios tikrai turi didelį poveikį Rusijos ekonomikai, priims šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Manau, kad dar šį kartą sankcijos nebus švelninamos taip staigiai, galbūt bus laukiama vasario mėnesį planuojamų rinkimų okupuotose teritorijose, nes tai yra vienas svarbiausių Minsko susitarimo punktų – kad tos teritorijos turėtų vienokią ar kitokią valdžią – tuomet jau bus galima tikėtis tam tikrų politinių žingsnių, kurie parodytų, kad bendradarbiavimas su Rusija pereina į kitą – aukštesnį ir gerokai pragmatiškesnį lygį“, – sakė jis.

L. Kojalos teigimu, tai taip pat nereiškia, kad Rusija turi laisvas rankas daryti, ką nori, su kitomis valstybėmis, ir Lietuva neturėtų baimintis, kad Vladimiras Putinas be vargo galėtų užimti šalį, kol Vakarų dėmesys nukrypęs į kovą su terorizmu:

„NATO ir Europos Sąjunga Lietuvą iškėlė į šiek tiek kitą geopolitinę situaciją. Mes praktiškai esame karo zonoje, kalbant apie Ukrainos konflikto kontekstą, bet, jeigu nusileido nauja geležinė uždanga, mes šįkart esame gerojoje jos pusėje ir aš nemanau, kad Vakarai netgi kovos su terorizmu kontekste galėtų visiškai pamiršti savo sąjungininkus. Taip, prioritetai keisis, tikimybė, kad bus duodami tokie saugumo garantai, kurių sieks NATO viršūnių susitikime, šiek tiek sumažėja, tikimybė, kad retorika Rusijos atžvilgiu iš didžiųjų Vakarų sostinių pasikeis, didėja, o tai nėra pati palankiausia tendencija. Visgi turbūt labiausiai kentės tokios šalys kaip Ukraina, Gruzija, Moldova, kurios gali tapti derybų įkaitėmis, nes Vakarų parama joms gali tikrai sumažėti“, – teigė L. Kojala.

Rusija grįžta į pasaulinį elitą

Politologas pažymi, kad Rusija visą laiką pabrėžė, kad kova prieš globalų terorizmą ir prieš radikalų islamą vienija visas pasaulio valstybes ir jos turėtų imtis bendrų veiksmų, kad užtikrintų saugumą. Taip Rusija, sako politologas, sugebėjo sugrįžti iš tarptautinės izoliacijos į pasaulinį politikos elitą.

REKLAMA

„Po Ukrainos okupacijos Rusija buvo izoliuota, su jos lyderiais buvo vengta susitikti, jie buvo netgi iš dalies išbraukta iš tarptautinių formatų kaip G-8. Dabar Rusija grįžta, nors situacija Ukrainoje iš esmės nepasikeitė. Grįždama į pasaulio politikos viršūnę, pagrindinį sprendimų priėmimų procesą, girdėdama, kad Prancūzija kviečia Putiną ir Obamą kartu formuoti naują koaliciją prieš radikalų terorizmą, Rusija prie to bando prikabinti ir Ukrainos klausimą, sakydama, kad, jeigu jau bendradarbiaujame kovoje prieš terorizmą, kaip gali tęstis sankcijos prieš Ukrainą. Todėl Vakarams labai svarbu atsieti klausimus: situaciją Ukrainoje, kuri išlieka stabiliai nestabili, ir kovą su terorizmu, kur be Rusijos bus sunku“,– sako analitikas.

L. Kojala pažymi, kad Rusija per pastaruosius kelis mėnesius sugebėjo pasidaryti reikšminga veikėja pasaulyje pirmiausia todėl, kad Sirijoje, kur vyksta aštriausias konfliktas, ji yra dislokavusi karius, turi karines bazes – taip Kremlius gali konfliktą veikti tiesiogiai viena ar kita linkme.

„Tuo metu Vakarai, nepaisant to, kad jie pripažįsta ISIS grėsmę ir sako, kad su ja reikia kovoti visomis išgalėmis, kol kas vykdo tik oro antskrydžius ir neturi politinės valios, kurios, matyt, neturės ir po Paryžiaus išpuolių, dislokuoti ten karius. Aišku, kad tokiu atveju Rusija tampa reikšminga veikėja, nes ji turi infrastruktūrą, bazę ir galimybę vykdyti aktyvius karinius veiksmus, be jos pritarimo ar įsikišimo kai kurios Vakarų sostinės nebemato konflikto sprendimo.

Tai turbūt yra tam tikros galios vakuumo situacijos susiformavimo pasekmė. Dar prieš keliolika metų apie tokį galios vakuumą nebūtume ir apie tokį Rusijos vaidmenį tikrai nebūtume galėję kalbėti, nes amerikiečiai buvo daug aktyvesni ir tai sąlygojo šiek tiek kitokią situaciją regione“,– teigė L. Kojala.

Aljansas gali būti ilgalaikis

Politologo nuomone, šis Prancūzijos ir Rusijos aljansas gali būti ilgalaikis vien dėl Rusijos galimybių vienaip ar kitaip veikti konfliktą Sirijoje. Pasak jo, ši koalicija prieš terorizmą gali būti pakankamai efektyvi bent jau kurį laiką, nes šių šalių interesai kaip ir sutampa.

REKLAMA

„Iki įvykių Prancūzijoje buvo pripažįstama, kad Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje buvo nukreipti prieš nuosaikiąją opoziciją Sirijoje, o ne prieš ISIS, o po įvykių Prancūzijos ir Rusijos lėktuvo katastrofos, Kremlius pradėjo labai aiškiai taikytis į Islamo valstybės kovotojus. Tai rodo, kad Rusija yra linkusi pademonstruoti bendrą interesą su Vakarais ir to dėka ne tik stiprinti savo tarptautinį įvaizdį, bet ir įgyti didesnę derybinę galią kituose jai svarbiuose klausimuose. Skirčių tarp Vakarų ir Rusijos artimiausiu metu gali būti mažiau nei vienijančio aspekto, kurį kelia tarptautinio terorizmo grėsmė Vakarų Europoje ir jos išaugimas iki neregėto masto“, – kalbėjo jis.

Visgi pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Rusija jau per daug metų įrodė, kad nėra ta valstybė, kuria galima pasikliauti: konfliktai, kuriuos Rusija sukėlė Gruzijoje ir Ukrainoje gerokai destabilizavo situaciją, tai nekuria patikimo partnerio įvaizdžio ir statuso,

„Akivaizdu, kad tai yra valstybė, kuri gali vykdyti agresyvią politiką, jei tai atitinka jos vienašališką interesą. Nemanau, kad kas nors Vakaruose turės iliuzijų Rusija vertinant kaip ilgalaikį ir patikimą partnerį, bet radikalaus terorizmo ir islamo džihado kontekste, Rusija bus suvokiama kaip ta, kurios interesai su Vakarais iš esmės persidengia, tad bent jau šio klausimo ribose šis bendradarbiavimas gali būti efektyvus. Manau, kad toks požiūris dominuos“, – sako L. Kojala.

Rusija ir toliau smaugs oponentus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis nurodo, kad Rusijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas prieš „Islamo valstybę“ buvo tikėtinas. Visgi, jo nuomone, jis greičiausiai nebus ilgalaikis ir tvarus, nes Kremlius kovą prieš terorizmą taiko selektyviai.

„Prancūzijos bendradarbiavimas suprantamas, nes Rusija dar gerokai anksčiau turėjo pajėgas Sirijoje, visų pirma, Tartuso uoste, taip pat neblogus santykius su B. Al-Assado režimu, o pastaruoju metu vykdo ir parodomąsias karines akcijas šiame regione. Pagrindinis klausimas yra, kokių klausimų sąskaita vyks šis bendradarbavimas. Sankcijų dėl Kremliaus veiksmų Rytų Ukrainoje? Užmaršumo dėl Krymo okupacijos? Abejingumo dėl vidaus politikos procesų pačioje Rusijoje?“ – sako politologas.

REKLAMA

V. Jurkonio teigimu, Kremlius jau gana seniai ieškojo būdų „sugrįžti“ ir parodyti Vakarų valstybėms, jog jiems partnerystė su Rusija yra reikalinga.

„Kova prieš Islamo valstybę yra viena iš tų galimybių. Tikėtina, jog matysime daugiau bendrų pareiškimų, tikriausiai atsiras naujų pasitarimų formatų, galbūt Rusija netgi prisiims dalį „nešvarių darbų“, kad tik įrodytų savo reikalingumą. Visgi nereikėtų pamiršti, jog šis klausimas bus taip pat išnaudotas ir kovoje prieš Vladimiro Putino režimo oponentus šalies viduje. Tariamos kovos su terorizmu isterija Rusijoje jau prasidėjo – tai galimybė iš naujo mobilizuoti visuomenę ir konstruoti išorės, o taip pat ir vidaus priešus, nukreipiant dėmesį nuo realių valstybės socioekonominių problemų. Šios kovos kontekste bus ir toliau represuojami Putino režimo oponentai, eliminuojama nepriklausoma žiniasklaida ir smaugiama pilietinė visuomenė. Klausimas, ar Europos Sąjunga sugebės išlaikyti dėmesį Rusijos vidaus politikos klausimams, nes jau karo Ukrainoje kontekste tas dėmesys akivaizdžiai mažėjo, nors Kremliaus represijos augo“, – pažymi politologas.V. Jurkonis primena, kad partnerystė su Rusija kovoje prieš terorizmą nėra naujas reiškinys – tereikia prisiminti įvykius po rugsėjo 11 d.

„Reikia tikėtis, jog šios „parnerystės“ pamokos buvo išmoktos ir Kremliaus agresija tiek Gruzijoje, tiek Rytų Ukrainoje nebus pamiršta. Tad politiniu išskaičiavimu ir selektyviu taikymu pagrįstas bendradarbiavimas neturėtų būti ilgalaikis“, – sakė jis.

Vertina teigiamai

Vytauti Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius mano, kad Prancūzijos ir Rusijos aljansas yra teigiamas dalykas, nes tokie susitarimai paprastai leidžia rasti efektyvų problemos sprendimą.

„Kai pradeda kalbėtis net ir buvę oponenetai, tai tarptautinėje politikoje yra teigiamas žingsnis, nes atsiranda daugiau stabilumo, daugiau pasitikėjimo, ir vykstantis dialogas paprastai leidžia rasti problemų sprendimus. Rusijos ir Prancūzijos santykiai net ir sudėtingame dabartiniame laikotarpyje nebuvo konfrontaciniai. Prancūzija nebuvo ta šalis, kuri itin griežtai kritikavo Rusiją – priešingai, Prancūzija ir Vokietija yra tarpininkai tarybose tarp Rusijos ir Ukrainos, sureguliuojant Ukrainos krizę“, – sakė politologas.

REKLAMA

Jo teigimu, mažesnėms Europos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, šis Prancūzijos ir Rusijos aljansas nėra pavojaus ženklas.

„Lietuvos politikams irgi nereikėtų baimintis ir gąsdinti visuomenės, kad Rusija sugrįžta ir laukite atsako, mažosios valstybės. Tai tikrai nevyks. Iš esmės šitas susitarimas yra naudingas, nes tai mažina konfliktus ir turėtų mažinti terorizmo grėsmes ilgalaikėje perspektyvoje, gali atnešti tam tikrą stabilumą Vidurio Rytuose, dėl to Lietuva tikrai neturėtų turėti kokių nors papildomų problemų“,– teigė A. Krupavičius. 

Pasak jo, Rusijos ir Vakarų valstybių užsienio politikos ir toliau diferencijuos, tad Kremliui nevertėtų tikėtis, kad įvykiai Ukrainoje bus pamiršti:

„Viena linija yra ta, kad Rusija, Prancūzija ir kitos Vakarų šalys, matyt, bus tam tikri partneriai sprendžiant Sirijos problemas ir ieškant priešnuodžių Islamo valstybei. Kita istorija, matyt, yra Ukrainos situacija, kur reikės rasti civilizuotą sprendimą, bet Minsko susitarimai turi būti įgyvendinti. Rusijai tikėtis didelių nuolaidų iš Prancūzijos Ukrainos atžvilgiu nevertėtų, ten bus paprasčiausiai galima lengviau kalbėtis, nes atsiranda daugiau sąlyčio taškų Vidurio rytų politikoje“, – sakė A. Krupavičius.

Jis pažymi, kad visgi Vakarų šalių ir Rusijos aljanse iššūkių ir problemų bus daugiau negu reikia.


Rašyti komentarą...
k
kiekvienu konflikto metu
2015-11-19 00:20:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
mažiems yra trys išeitys: pirma- jokios išeities, jeigu konfliktas eina per mažąją šalį, o, jeigu konfliktas yra kitame pasaulio regione, antra- uždirbti galinant prekes ir jas tiekiant kariaujančioms šalims, arba, jeigu mažos šalies vadovai debilai - tapti politiniu prezervatyvu tarp (bent) politiškai konfliktuojančių šalių ... o, žinant mūsų šalies vadovų "išmintį" - visiems yra aišku kokioje pozicijoje atsiduria lietuva ...
Atsakyti
0

k
kaip ten
2015-11-19 00:15:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
žakas širakas (pranc. jacques chirac) adamkui tokia pat proga pasakė "praleidot progą patylėti"?
Atsakyti
0

J
Jonas
2015-11-19 02:16:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasak politologo Lietuva turi remti "Islamo valstybe"
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų