Nors Darbo partijos taryba apsisprendė grįžti prie savo šaknų ir kandidatu į naujuosius savo vedlius išsirinko finansiniais nusikaltimais įtariamą Viktorą Uspaskichą, „Balso. lt“ pašnekovams kilo įtarimų, kad savo įkurtą partiją jis turės į rinkimus vesti ne savo noru.
Sekmadienį Darbo partijos taryba Kėdainiuose beveik vieninga balsų dauguma pritarė finansinėmis machinacijomis įtariamo buvusio partijos lyderio V. Uspaskicho kandidatūrai į partijos pirmininkus
Naujasis partijos vedlys bus renkamas šeštadienį vyksiančiame darbiečių suvažiavime. Šiuo metu darbiečiams laikinai vadovauja Kęstutis Daukšys. Jis atsistatydino iš pirmininko pareigų spalio 29-ąją, nes esą dabar partijai kyla nauji uždaviniai, todėl esą reikia ir naujo vadovo. Iš pažiūros sprendimas kviesti vadovauti partijai namų arešte laikomą politiką, kuriam pateikti įtarimai dėl finansinių nusikaltimų, atrodo keistokas. Tačiau „Balso.lt“ kalbintų politologų ir politikų toks Darbo partijos tarybos sprendimas pernelyg nenustebino.
Areštuotas politikas padės taisyti partijos reputaciją
Politologas Algis Krupavičius priminė, kad Darbo partija jau prieš kurį laiką atvirai buvo pareiškusi, jog sieks sugrąžinti V. Uspaskichą į partijos vadovo postą.
„Be abejo, nepaisant visų jį lydinčių skandalų V. Uspaskichas yra pats stipriausias ir labiausiai patyręs Darbo partijos politikas. Kol kas aiškios alternatyvos, kito stipraus politiko šios partijos horizonte nematyti. Toks pasirinkimas, matyt, yra gana logiškas, nes artėja rinkimai, ir Darbo partija, kaip ir kiekviena politinė organizacija, jų išvakarėse renkasi lyderius, kurie, nepaisant prieštaravimų, dar galėtų patraukti tam tikrą nedidelę rinkėjų dalį“, - sakė A. Krupavičius „Balsui.lt“.
Paklaustas, kodėl, nepaisant visų Darbo partijos steigėjo „nuotykių“, rinkėjų pasitikėjimas ja tebėra sąlyginai nemažas (naujausios „Vilmorus“ apklausos duomenimis Darbo partija užima 4 vietą politinių partijų reitinge), politologas sakė, kad didelė Lietuvos visuomenės dalis politinį elitą vertina kaip nesąžiningą. O nesąžiningumas esą reiškiasi skirtingai.
„Galų gale rinkimai Alytaus rajone rodo, kad, nepaisant visų skandalų ir kontroversijų, V. Uspaskichas sugebėjo patekti į antrąjį ratą ir surinko gana nemažai balsų. Tad ko gero ir rinkimų Alytuje rezultatai šiek tiek skatina Darbo partiją eiti tuo keliu, susigrąžinti V. Uspaskichą į partijos lyderius ir mėginti kaip nors pataisyti partijos situaciją“, - sakė politologas.
Paklaustas, kaip vertina Darbo partijos perspektyvas per artėjančius Seimo rinkimus, A. Krupavičius sakė, kad darbiečių situacija yra nepalyginamai blogesnė, nei 2004 m., kai buvo vyko Seimo ir Europos Parlamento rinkimai. Tačiau jo teigimu visuomenės nuomonės reitingai rodo, kad Darbo partija vis dar gali tikėtis tapti parlamentine.
Partijos vedlys – ne savo noru?
Vakarykštis darbiečių sprendimas siūlyti į partijos lyderius V. Uspaskichą nenustebino ir politologo Vladimiro Laučiaus. Jis „Balsui .lt“ sakė, kad to buvo galima tikėtis, kitaip būtų sunku paaiškinti V. Uspaskicho grįžimą į Lietuvą.
V. Laučiaus nuomone, Darbo partijos įkūrėjas dabar yra didesnio politinio žaidimo dalis. „Žaidimo, kuriame, manyčiau, dalyvauja ir valdančiosios daugumos atstovai“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, ko gero, V. Uspaskichui prieš grįžtant į Lietuvą buvo pažadėti tam tikri dalykai, suteiktos tam tikros saugumo garantijos – jeigu jis sugrįš ir padarys tai, ko iš jo laukiama.
„Sakydamas, kad suteikė garantijas, turiu galvoje valdžią. Dalį valdžios sistemos, galbūt ir teisėtvarką, galbūt ir politinę valdžią, nes manyti, kad galvodamas apie galimas sunkias pasekmes V. Uspaskichas vis tiek būtų grįžęs, manau, būtų gana naivu. Jo grįžimas, kartoju, buvo suderintas“, - sakė V. Laučius.
Pašnekovas pabrėžė, kad vadinamosios nesisteminės partijos, tokios, kaip vadovaujamos V. Uspaskicho ar R. Pakso, iš dalies yra naudingos vadinamosioms tradicinėms partijoms, nes leidžia nukreipti visuomenės dėmesį nuo „mažesnio blogio“ į „didesnį“. „Kai yra toks aiškus, vienareikšmiškai blogas objektas, priešas, toks, kaip Darbo partija ar liberaldemokratai, toms kitoms partijoms yra lengviau siekti savo tikslų, kurie dažnai būna anaiptol neskaidrūs. Tada visada gali rodyti pirštu ir sakyti, kad yra blogesnių.“
V. Laučius atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes. „Dėl V. Uspaskicho veiklos jau praėjusį dešimtmetį būta daug abejonių, turiu galvoje „Jangilos“ ir kitas bylas, tačiau dėl to nei prokuratūra, nei specialiosios tarnybos prieš jį jokių veiksmų nesiėmė. Nors, manau, vieša paslaptis, kad pagrindo tokiems veiksmams būta. Kažkodėl V. Uspaskichas liko neliečiamas – kaip ir kai kurie labai įtartini jo kolegos iš Darbo partijos, pavyzdžiui, Antanas Bosas ir kiti.“
Pasak pašnekovo, galima daryti prielaidą, kad specialiosios tarnybos turi seifuose medžiagos, kuri leistų kur kas aktyviau imtis veiksmų prieš tokius asmenis, kaip V. Uspaskichas, bet yra naudingiau laikyti tokią informaciją atsargai, kol prisireiks, nei ja naudotis ir bausti.
„Manau, kad šiuo atveju galėjo būti įgyvendinamas toks scenarijus. Galbūt tie, kuriems reikia ir kurie tuo užsiima, turi tokios medžiagos apie V. Uspaskichą ir kitus Darbo partijos veikėjus, bet jiems naudingiau ją laikyti ir šantažuoti šią partiją ir jos lyderį siekiant pragmatiškų politinių tikslų. Jei pažiūrėtume, kaip V. Uspaskichui grįžus iš Maskvos Seime vyksta kai kurie balsavimai, tai pamatytume, kad Darbo partija, kurios atstovai dar visai neseniai ironiškai kalbėjo apie vadinamuosius „valstybininkus“, iš peties kritikavo socialdemokratus ir Vyriausybę, dabar jau balsuoja taip, kaip iš esmės reikėtų socialdemokratams. Vyksta tai, apie ką jau minėjau“, - sakė V. Laučius.
Politologas pastebėjo, kad ne viskas, kas dabar dedasi, vyksta paties V. Uspaskicho noru, tačiau tikėtina, kad tam tikrų savo tikslų jis jau yra pasiekęs. „Tie tikslai, manyčiau, niekada nebuvo grynai ekonominiai arba politiniai. V. Uspaskichas turėjo savo verslo planų, jie buvo susiję ir su politika, tai patvirtina ir jo atėjimas 2000 m. į Seimą, Ekonomikos komiteto pirmininko pareigos. Jei palygintume Lietuvos padėtį ir tokius personažus, kaip V. Uspaskichas, su mūsų kaimynais, tai panašių į jį veikėjų pamatytume kaimyninėje Latvijoje, kurią krečia korupcijos skandalai. V. Uspaskichas yra tų latviškų reiškinių atšvaitas Lietuvoje“, - pastebėjo V. Laučius.
„Gali spėti 5 kartus pasodinti ir paleisti“
Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas sakė nesureikšminantis V. Uspaskicho iškėlimo į naujuosius Darbo partijos pirmininkus. „Kiekviena partija turi teisę rinkti vieną ar kitą savo pirmininką. Aš nesureikšminčiau šitų dalykų. Nežinau, gal kam nors tai atrodo kitaip, tačiau, man regis, mes truputį per daug sureikšminam, truputį per daug kai ką reklamuojam nuolat apie tai rašydami“, - sakė jis „Balsui.lt“.
Paklaustas, ką mano apie galimas garantijas, suteiktas V. Uspaskichui prieš grįžtant į Lietuvą, B. Bradauskas kalbėjo atsargiai.
„Sunku man pasakyt. Nežinau situacijos iki smulkmenų, o iš šalies spėlioti – patys žinot... Gali kartais pasirodyti ir kitaip. Bet iš pirmo žvilgsnio – nemanyčiau. Jeigu iš tikrųjų ten bus kažkas, kažkokių kriminalų, tai teisėsauga turi padaryti tai, kas jai priklauso, o vienoks ar kitoks postas partijoje žmogui juk nesuteikia jokios apsaugos. Nemanau, kad partijos pirmininkui gali būti suteiktos kažkokios apsaugos priemonės. Jei būtų Seimo narys – tada taip. Iki rinkimų dar metai, dar galima penkis kartus nuteisti ir penkis kartus išlaisvinti“, - juokavo pašnekovas.
