Portalo tv3.lt kalbinti specialistai sakė, kad naujasis įstatymo projektas verčia norėti geresnio varianto, bet taip pat padengia „bazę“, kurios pirmiausia ir siekė savo santykius norintys įteisinti žmonės.
Tiesa, kai kurie specialistai įsitikinę, kad dabar būtų praėjęs ir pirmasis partnerystės įstatymo siūlymas, nes pasikeitė geopolitinės aplinkybės, kurios lemia požiūrį ir šalies viduje. Anot jų, pokytį lėmė ir nuslopusi „Šeimų maršo“ įtaka, politikų supratimas, kad laikas keisti nuomonę.
Partneriams, auginantiems vaikus, teisių nepadaugės
Lietuvos Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė sako, kad naujasis Civilinės sąjungos įstatymo projektas kelia nemažai klausimų, bet ji tikisi, kad jis bus priimtas ir, galbūt, tobulinamas.
„Atspirties taškas yra praeitais metais teiktas įstatymas ir matome, kad civilinė partnerystė bus neapibrėžiama, kaip artimus, emocinius, pastovius santykius turinčių žmonių sąjunga, bet kaip sąjunga kuria du žmonės nutaria puoselėti savo santykius.
Nepaisant to, kad kitose eilutėse numatoma, kad civilinės sąjungos negali sudaryti žmonės, kurie yra kitoje civilinėje sąjungoje ar santuokoje. Tai viena vertus mes neįvardijame santykių turinio ir nepasakome apie ką čia viskas yra, bet iš kitų draudimų arba ribojimų suprantame, kad kalbame apie artimuosius, žmones, kurie yra įsipareigoję vienas kitam. Ir tai ne draugiški ryšiai, bet romantinis santykis“, – kalbėjo žmogaus teisių atstovė.
Pasak jos, čia, matyt, yra reveransas ir bandymas rasti prezidento ir kitų itin konservatyvių politikų palaikymą.
Ji nesupranta ir to, kodėl įstatyme nebus numatoma galimybė pakeisti pavardę, turėti savo partnerio pavardę.
„Kodėl daliai politikų tai taip jautru? Ar tikrai, turint galvoje tendencijas, kad ir susituokę žmonės nebūtinai ima vienas kito pavardes, ar tai tokio didelio jautrumo klausimas? Ar šis kompromisas buvo būtinas, jei jį galima išvis vadinti kompromisu?“, – klausė J. Juškaitė.
Skiriasi, nuo buvusio projekto ir tai, pasak ekspertės, kad dabar numatoma civilinę sąjungą registruoti pas notarą, o ne civilinės metrikacijos biure.
„Europoje yra įvairių praktikų. Bet šiuo atveju, manau, yra signalas, kad šis įstatyma yra bandymas sureguliuoti tik visiškai bazinius, ekonominius klausimus. Tai, matyt, notaras tam ir įdėtas, kad būtų pasiųstas štai toks signalas“, – svarstė ekspertė.
Ją taip pat nuvylė faktas, kad naujame įstatymo projekte nekalbama apie vienos lyties partnerių šeimose augančius vaikus. Politikai, pasak J. Juškaitės, užmerkia akis ir apsimeta, kad tokių vaikų nėra.
„Vienas iš dviejų vaiko šeimoje esančių asmenų turėtų turėti aiškiai įvardytas pareigas vaiko atžvilgiu. <..> Kitas partneris negalėtų vaiko net į ligoninę nuvežti, nes ten klausia, kas jūs esate?“, – sakė J. Juškaitė.
Tiesa, naujai siūlomame įstatyme yra ir gerų momentų. Tai paveldėjimo teisių sutvarkymas, galimybė susižinoti apie žmogaus sveikatos būklę. Tai, pasak ekspertės, labai svarbūs klausimai.
„Taip pat svarbu, kad yra įvedama „faktinės partnerystės“ samprata. Tai labai svarbu, nes Lietuvoje daugiau nei pusė milijono žmonių gyvena nesusituokę. Dažnai būna, kad žmones gyvena kartu, vienas jų rūpinasi bendru gyvenimu, tarkime patiria smurtą ir nutaria išeiti iš tų santykių, ir tokiai moteriai reikia įrodinėti savo piniginį indelį, bet ji nedirba, jos indelis ne piniginis, o darbas namie. Taigi teismo keliu moteris ar vyras galėtų įrodyti, kad buvo faktinė partnerystė ir įstatyme galiojančios teisės automatiškai būtų pritaikytos“, – sakė J. Juškaitė.
Ji tikino, kad sieks teikti patobulinamus šiam naujam įstatymo projektui, nes lieka klausimas ar tikrai tikslinga nesuteikti žmonėms bendrų pavardžių, taip pat būtina neužsimerkti akių prieš vaikus, kurie gyvena tos pačios lyties šeimose, suteikti teises ir pareigas antrai mamai arba antram tėčiui.
Ekspertė sako, kad šis įstatymas yra didelė valdančiosios daugumos atsakomybė prieš dalį savo rinkėjų. Įstatymas taip pat, pasak jos, parodys ar kai kurie politikai pildys savo pažadus, nes antrasis bandymas išties kompromisinis.
Situacija keičiasi radikaliai
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius tikino, kad situacija dabar tokia, jog ir senos redakcijos įstatymo projektas, matyt, būtų priimtas.
„Neturiu daug įrodymų, bet galvojų, kad ir ankstesnis įstatymo projektas dabar būtų „praėjęs“. Situacija nauja, dabar aišku, kad visos jėgos, kurios priešinasi partnerystės įstatymui yra antivakarietiškos ir galimai prorusiškos. Putino karo Ukrainoje fone bet kokie judėjimai, kurie bando Lietuvą išpešti iš Europos Sąjungos yra prorusiški, o priešinimasis šiam įstatymui yra svarbus žmogaus teisių momentas. Taigi, karo situacijos fone ir senas variantas būtų praėjęs, tada trūko nedaug“, – svarstė apžvalgininkas.
Jis tikino, kad įstatymo iniciatoriams skaičiuojant Seimo balsus, dabar jau galima būti beveik tikriems, kad šis įstatymo variantas praeis. O tai atvers kelią ateityje grįžti prie geresnių įstatymo variantų, labiau artikuliuotų.
„Karas Ukrainoje paveikė „Šeimų maršo“ bendrą situaciją. Šie ją patys sugadino klyksmais per Sausio 13-ąją ir kovomis dėl „balkonėlio“. Matėme beprotišką šių žmonių radikalėjimą. <...> Žmonės, kurie buvo atsargesni, kurie lankydavosi „Šeimų maršo“ renginiuose nelabai suprasdami, kas tai yra, dabar susilaikys. Taigi, Šeimų sąjūdis lieka nedidele grupe radikalių triukšmadarių. Jo, kaip normalaus politinio sąjūdžio nelieka“, – sakė apžvalgininkas.
Jis patikino, kad kai kurių radikalių politikų nuomonės dėl civilinės sąjungos įstatymo nepakeis niekas, bet štai prezidento nuomonė, jo manymu, švelnėja.
„Prezidentas rodo gijimo požymius, net prezidentūros patarėjai mato realią situaciją, tai, kad šeimamaršistai praranda visuomenės palaikymą. <...> Prezidento pareiškimai jau yra kur kas atsargesni ir labiau balansuoti.
Nausėda rodo gijimo požymius, mažiau matome Nausėdienės prietarų įstatymo projekte, o daugiau atsakingesnio požiūrio. Reikia pripažinti, kad prezidentui karas Ukrainoje padėjo užsiimti užsienio politikos klausimais, mažiau rūpintis savo reitingais ir daugiau atstovauti bendrą vieningą Lietuvos poziciją. Viskas keičiasi, net Nausėda“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
Registruotų pas notarą
Pagal parengtą projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.
