Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.
Kaip skelbia oficiali susitarimo interneto svetainė, nacionalinis susitarimas dėl miškų – pirmoji partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu grįžta Lietuvos ateities miškų vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl Lietuvos miškų ateities.
Dokumentas pradėtas rengti dar 2021 m. balandį, paruoštos nuo praėjusių metų birželio, tačiau parašai vis dar nesudėti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužę vylėsi, kad paskutinį pavasario mėnesį pavyks pasiekti susitarimą, tačiau vasara jau persirito į antrą pusę, o susitarimas vis dar nepasiektas.
Dvi aiškios stovyklos
„Tas nacionalinis susitarimas buvo naujos valdančiosios daugumos pažadas, kad sueis visos suinteresuotos grupės ir susitars, kokios miškų politikos ir miškų ateities norime. Jiems tikrai pavyko įtraukti pilną suinteresuotų grupių spektrą“, – interviu naujienų portalui tv3.lt pasakojo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė, viena iš „Girių spiečiaus“ atstovių Lina Paškevičiūtė.
Pasak jos, ieškant sutarimo dėl miškų ateities, išryškėjo dvi ryškios stovyklos.
„Žmonės, kurie nori miškus eksploatatyviau naudoti ir jie sako, kad iš miško turime gauti medieną, turime vystyti medienos pramonę. Kita grupė sako, kad miškas yra visiems. Mūsų šūkis yra, kad miškas yra vertybė, miškas yra visiems. Jau dabar miškų politika yra labai eksploatatyvi, tai mes siekiame, kad ji būtų pakeista į visai kitokią“, – pasakojo pašnekovė.
L. Paškevičiūtės teigimu, dokumente, ant kurio parašus turėtų padėti partijų atstovai, išskirtos devynios temos, dėl kurių reikia susitarti. Šešiose iš devynių temų pavyko rasti sutarimą.
„Pavyko susitarti tokiose temose kaip klimato kaita, dėl savininkų teisių, bendruomenės. Bet nepavyko susitarti dėl trijų temų grupių. Tai yra ekonomika, biologinė įvairovė ir balansas miškuose, kiek mes skiriame medienai, kiek mes skiriame gamtai ar socialiniam poreikiui“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Vieni nori daugiau kirsti, kiti – paversti Lietuvą miškų rojumi
L. Paškevičiūtės teigimu, dabar daugiau nei 10 proc. Lietuvos miškų yra palikta gamtai, tai yra rezervatai ir ekosistemų miškai, apie 2,5 proc. miškų yra skirti rekreacijai.
„O tada viskas kitkas, apie 87 proc., prioritetas yra skirtas medienos gavybai. Dviejų trečdalių saugomose teritorijose esančių miškų prioritetas yra medienos gavyba. Iš čia kyla diskomfortas kiekvienam žmogui, kadangi nuvažiuoji į saugomą teritoriją, o ten jausmas toks pats, kad nebūtų nieko saugomo. Teisėta, bet protu nesuvokiama, kaip taip gali būti“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, norinčiųjų eksploatatyviau naudoti mišką stovykla kalbėjo, kad turi būti 80 proc. miškų skiriama medienai, o 20 proc. gamtai ir žmonėms. Visa mūsų miškų ekonomika, pagal šią stovyklą, būtų paremta medienos pramone.
L. Paškevičiūtė ir kiti aplinkosaugos aktyvistai sako, kad proporcija turėtų būti 50/50: 30 proc. būtų skiriama gamtai, 20 proc. – socialiniams ir nemedieniniams poreikiams ir 50 proc. – medienai.
„Čia ir išskiria požiūriai. Mes matome, kad Lietuva galėtų tapti sveikatinimo miškuose kraštas, iš to mes galėtume uždirbti pinigus. Mes matome, kad žmonėms senstant, visuomenė gi iš esmės sensta, galėtų būti gyvenvietės prie miškų ar kažkokie centrai, kur tiems senyviems žmonėms galėtų būti vieta gyventi arba sveikatintis. Mes norime dėti didelį akcentą nemedieniniam, o rekreaciniam ir gamtos dalykui“, – dėstė L. Paškevičiūtė.
„Viskas, mes nesusitarsime“
Visgi miškų susitarimo nepavyksta pasirašyti ne tik dėl to, kad verslininkai ir aplinkosaugos aktyvistai nesutaria dėl trijų susitarimo temų, bet ir dėl politinių užkulisinių žaidimų.
„Tas dalinis susitarimas yra padarytas ir jo nepasirašo ne dėl to, kad negali pasirašyti. Iš principo, jau prasideda rinkimai ir čia yra partijų priešrinkiminiai interesai.
Tik viena partija oficialiai pasakė, kad ji yra prieš. Tai yra Regionų partija. Visos kitos partijos sako, kad viską, kas yra sutarta, jos yra linkusios įgyvendinti. Bet pasirašymas neįvyksta.
<...> Kiek mes žinome, daugiausiai spyriojasi pasirašyti socialdemokratai, bet ne dėl to, kad jie nepritartų, čia, matyt, žaidžia pozicija-opozicija. Mūsų oponentus dabartinė situacija tenkina ir jie nelabai nori pokyčių“, – pasakojo L. Paškevičiūtė.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė neatmetė galimybės, kad susitarimas galiausiai bus pasirašytas nepilnos sudėties.
„Yra aibė dalykų, kur imk ir įgyvendink, nėra čia ko laukti. Mes kalbame ir norime, kad ministerija vykdytų teisėkūrą. Mums nebereikia tų popierių, mes norime, kad realiai keistųsi teisės aktai.
<...> Mes taip sakome, kad ką mes sutarėme, turi būti įgyvendinta. Bet tų trijų temų trūksta, kad mes sutartume, kaip miškai atrodys po 30 metų. Visuomenė susiskaldė ir mūsų susitarimo galimybės yra išsemtos. Viskas, mes nesusitarsime. Toliau yra politinė valia, politikai turi priimti“, – sakė ji.
Darys spaudimą politikams
Siekdamos pokyčių miškų politikoje kovo pabaigoje kelios dešimtys organizacijų susibūrė į „Girių spiečių“.
„Girių spiečius“ yra judėjimas, siekiantis teisės aktų, pokyčių, kad būtų pakeista miškų politika. „Girių spiečiaus“ ištakos siekia dar 2019 metus Šimonių girios bendruomenės pagrindu. Matyt, niekam ne paslaptis, kad 2018-2019 m. yra tie metai, kai kilo protestai ir nepasitenkinimas dėl miškų politikos, 2018 m. buvo pakelta miškų kirtimo norma.
„Spiečius“ buvo vienas iš tų, kuris siekė atkreipti dėmesį į eksploatatyvę miškų politiką. 2019 m. buvo labai graži teatralizuota akcija „Girios ateina į Vilnių“, eitynės per Gedimino prospektą. Mes, kaip Aplinkosaugos koalicija, juos palaikėme.
Toliau „Girių spiečius“ su kitomis organizacijomis, kurios kaip ir po to „spiečiaus“ skėtuku“, pristatė priesakus. Prezidentūroje turėjo prasidėti miškų politikos strategijos kūrimas ir buvo išsakyti tie priesakai. Kas tada atsitiko? Atsitiko rinkimai, kurie atnešė naujus vėjus ir prasidėjo nacionalinis miškų susitarimas“, – pasakojo L. Paškevičiūtė.
Kitais metais laukia ne treji rinkimai – Prezidento, Seimo ir Europos Parlamento. Ar ataušus rinkiminėms aistroms galima tikėtis proveržio miškų politikoje? L. Paškevičiūtės tvirtinimu, susibūrusios organizacijos tikrai to sieks.
„Tam ir yra sukurtas „Girių spiečius“. Buriasi tos organizacijos, ir gamtininkai, ir nemedieninės ekonomikos atstovai, pavyzdžiui, gamtos gidai, kultūros atstovai. Didžiulis spektras organizacijų. Mes nemanome, kad politikai, nieko jiems nesakant, pakeis ką nors. „Girių spiečiaus“ tikslas ir yra nuolat minti politikams ant kulnų ir sakyti, kad reikia pokyčių. Tiek prieš rinkimus, tiek po rinkimų“, – teigė ji.
Jeigu šitas Plikis su savo ekoteorijom nuvažiuotu į Angliją būtų pasodintas 3 metams
