Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame ragino kovoti su augančiomis pagrindinių maisto prekių kainomis, tačiau opozicinės Tvarkos ir teisingumo (TT) frakcijos siūlymą – reguliuoti viršpelnius – vadino populistiniu. TT frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis sakė priimąs tai kaip komplimentą.
„Šiandien nėra karštesnio klausimo už kylančias kainas. Kyla kuro, paslaugų ir, kas skaudžiausia, – būtiniausių maisto produktų kainos. Tiesa, kainos kyla visame pasaulyje ir Europoje, tačiau ne į tokias aukštumas, kaip Lietuvoje“ - trečiadienį išplatintame pranešime konstatavo socdemė, parlamento Ekonomikos komiteto (EK) pirmininkė B. Vėsaitė.
Anot jos, socialdemokratų frakcija yra susirūpinusi nepagrįstu maisto produktų kainų kilimu, todėl nusprendė išanalizuoti, kaip kinta kaina grandinėje žemdirbys – perdirbėjas – vartotojas. Todėl EK esą ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas išanalizuoti pajamų kitimą maisto produktų gamybos ir rinkos grandinėje.
Pranešime primenama, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atliko aštuonių maisto produktų pajamų analizę ir nustatė, jog iš pieno labiausiai pelnosi jo perdirbėjai – 2,5 procento riebumo pieną perdirbėjai pabrangino daugiau nei dvigubai.
B. Vėsaitė suabejojo, ar pieno supilstymas, o kartais gal ir praskiedimas vandeniu, yra toks brangus procesas. „Pienas, juoda duona ir batonas yra tos prekės, kurių antkainiu prekybininkai piktnaudžiauja mažiausiai. Nuo 1 litro pieno prekybininkai pasiima ketvirtadalį to, ką uždirba žemdirbys. Juodos duonos kainų struktūroje prekybininkų antkainis sudaro trečdalį, o batono - 16 procentų,“ - dėstė socialdemokratė.
Pasak jos, parduodami kiaušinius, prekybininkai „pasiima“ 40 procentų to, ką uždirba paukščių augintojai, o aukščiausios rūšies miltus – 70 proc. to, ką už toną javų gauna kviečių augintojai. Labiausiai, pasak socdemės, prekybininkai pelnosi iš mėsos valgytojų – vištienai prie žemdirbio nustatytos kainos pridedama 50 proc., kiaulienai – 90 proc., o jautienai – net 100 proc.
Parlamentarė mano, jog prekybininkų, o kai kuriais atvejais ir perdirbėjų antkainiai peržengia sveiko proto ribas. Reikia pažymėti, jog mažmeninės prekybos pelningumas nuolat augo, o ypatingą pagreitį įgavo nuo 2007 m. vidurio. Gamintojų liudijimu atsiskaitymo terminai už prekes šiais metais prekybos tinkluose pailgėjo trečdaliu.
B. Vėsaitę nustebino Ūkio ministerijos reakcija į Seimo Ekonomikos komiteto siūlymą imtis griežtų priemonių dėl nepagrįsto kainų augimo. Ministerija savo rašte atsako, jog „valstybės institucijos negali kištis į privačių ūkio subjektų sandorius ir šiuos sandorius paversti viešąja teise.“
Pasako socialdemokratės, nevaldoma situacija susidarė dėl sumažėjusios konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje, kurioje išnyko mažos parduotuvės ir dominuoja keturi didieji prekybos tinklai. Jie ir diktuoja sąlygas tiek gamintojams, tiek ir vartotojams. Labiausiai šioje grandinėje kenčia žemdirbys, kuris yra mažiausiai organizuotas, todėl ir labiausiai pažeidžiamas. Parlamentarė kritikavo ir Konkurencijos tarybos veiklą. Pastaroji esą, turėdama pakankamus įgaliojimus, „nepastebėjo“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, neišgirdo gamintojų skundų.
Opozicijos siūlymai – populizmas?
Opozicinė partija Tvarka ir teisingumas siūlo reguliuoti prekybos tinklų gaunamus viršpelnius, tačiau socialdemokratė sako, jog tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, tai esą populistinis siūlymas, visiškai netinkamas rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl B. Vėsaitė siūlo neapgaudinėti rinkėjų, nes niekas Lietuvoje neketina grįžti į planinės ekonomikos laikus.
Seimo Socialdemokratų frakcija pateikė Konkurencijos įstatymo pakeitimus dėl dominuojančios padėties sumažinimo nuo 40 iki 30 proc., o taip pat pasiūlė Vyriausybei parengti „Mažmeninės prekybos nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą.“ Šios priemonės, jų nuomone, padės apginti vartotojus nuo nepagrįsto kainų kilimo, gamintojus – nuo tinklų diktato, o žemdirbius – nuo perdirbėjų spaudimo.
Tuo tarpu TT frakcijos Seime lyderis V. Mazuronis portalui „Balsas.lt“ sakė socdemų kaltinimus populizmu laikąs komplimentu ir pripažinimu, kad TT teikiami pasiūlymai yra aktualūs bei atitinka Lietuvos žmonių lūkesčius. Todėl jie, pasak V. Mazuronio, ir baugina valdančiuosius politikus, nes artėja rinkimai.
V. Mazuronis aiškina, jog TT siūlymas neeliminuoja nei rinkos santykių, nevaržo konkurencinės kovos, o tiesiog nustato ribas, virš kurių esą prasideda žmonių apiplėšimas. Socialdemokratų siūlymus jis vadino popieriniais ir iš anksto pasmerktais neefektyvumui. „Ant popieriaus dominuojančios padėties rinkoje sumažinimas 10 procentų atrodo įspūdingai, bet žinant mūsų tvarką ir kontrolės mechanizmus galima iš anksto atspėti, kad bus kaip ir su žemės rinka. Leidžiame pirkti iki 500 hektarų, tačiau suskaldant firmas ir sklypus tai lengvai apeinama. Todėl mūsų siūlomas kelias daug paprastesnis ir efektyvesnis“, - teigė parlamentaras.
Protestai
Tuo tarpu Lietuvos pieno gamintojai penktadienį Vilniuje, šalia Seimo rūmų, organizuos mitingą, kuriame viešai reikš nepasitenkinimą neva per mažomis pieno supirkimo kainomis.
Manoma, kad mitinge dalyvaus apie 1,5 tūkst. ūkininkų, o jo metu bus vykdoma natūralaus ir pieno pakeliuose dalijimo akcija.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis trečiadienį spaudos konferencijoje teigė, kad dar pernai jo vadovaujamos asociacijos įmonėse litro natūralaus pieno gamybos savikaina siekė 78 centus, o supirkimo - 1,03 lito.
„Tačiau tai buvo tik tyla prieš audrą, mat šiemet sausį-balandį litro pieno savikaina jau siekia 90 centų, o modernizuotose ūkiuose - apie litą. Tuo tarpu supirkimo kaina be didesnių derybų yra apie 85 centus. Kiek dar galima tempti tokiomis kainomis? Šitokia situacija yra nepakeliama", - kalbėdamas BNS piktinosi J.Kraujelis.
Ūkininkai reikalaus, kad pieno supirkimo kaina nuo šių metų liepos 1 dienos būtų padidinta 10 proc., o nuo rugsėjo 1 dienos ji būtų ne mažesnė nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė pieno supirkimo kaina.
