„Akivaizdu, kad ko gero aiškėja akivaizdūs prieštaravimai tarp prokuratūros, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teiktos informacijos dėl to, kad tyrimas buvo atliktas, – žurnalistams Seime sakė V. Bakas. – Iš tikrųjų, aiškėja, kad praktiškai prokuratūra apskritai nedalyvavo vykdant tyrimą, kaip suprantu, neatliko jokių procesinių veiksmų“.
Komisijai liudiję buvę prokuratūros vadovai anksčiau pasakojo, kaip tarp institucijų keliavo pranešėjo perduota medžiaga: iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ji buvo persiųsta prokuratūrai, kuri pranešėjui suteikė šį apsaugą turintį garantuoti statusą, o pati medžiaga grąžinta STT.
Buvęs generalinis prokuroras, dabar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Pašilis teigė, kad tinkamiausia įvertinti gautai medžiagai institucija tuo metu atrodė STT, kuri pradėjo devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pasak buvusio prokuroro, jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Klausiamas, kaip vertina teisėsaugos atliktą tyrimą dėl jo perduotos medžiagos, T. Gailius trečiadienį Seimo komisijai sakė, kad būtų atlikęs tokius pačius veiksmus, tik nesustojęs – pasak jo, reikėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti asmenis.
V. Bakas taip pat sakė, kad parlamentinio tyrimo metu renkama informacija parodė, jog „pranešėjas buvo paliktas vienas“.
„Plius akivaizdu, kad jis patyrė persekiojimą, žmogus dėl sveikatos buvo priverstas (...) palikti tarnybą, yra ir mobingo požymių“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak jo, pranešėju nepasirūpino prokuratūra, turinti užtikrinti tokių asmenų apsaugą nuo darbdavių galimo persekiojimo.
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vadovas Raimondas Petrauskas prieš kelias dienas Seimo komisijai liudijo, kad „mes padarėme viską, ką galėjome, kad pranešėjas būtų apsaugotas“.
V. Bakas tvirtino, kad tai netiesa.
„Priešingai nei teigė prokuroras ponas Petrauskas, buvo nesirūpinama pranešėjo apsauga, nes pranešėjas taip ir nė karto per iš esmės trejus metus nebuvo susitikęs netgi su prokuroru“, – sakė Seimo narys.
Pranešėjas taip pat teigė patyręs darbe psichologinį spaudimą, pvz., sužinojus, kad jis yra pranešėjas, nebuvo kviečiamas į vadovų susirinkimus, taip pat buvo netenkintas jo atostogų prašymas. T. Gailius patvirtino būtent po šio atvejo kreipęsis į STT, kad jam daromas spaudimas, parašė raštą.
Pasak V. Bako, ateityje Seimo komisija planuoja rengti uždarą posėdį, kur bus tęsiamos apklausos. Parlamentaras teigė, jog bus apklausiami pranešėjo buvę pavaldiniai, kiti asmenys, susiję su tyrimu, bet neapklausti teisėsaugos.
„Artimiausiu metu mes susikoncentruosime ties tuo darbu, kurio nei prokuratūra, nei kitos teisėsaugos institucijos neatliko“, – teigė parlamentaras.
Jo teigimu, komisija neplanuoja artimiausiu metu apklausti VSD vadovų, nebent sulauktų iniciatyvos iš pačios institucijos.
„VSD vadovai bent du kartus liudijo Seimui. Kaip liudijo, kitas klausimas“, – kalbėjo V. Bakas.
T. Gailius, palikęs VSD ir vėliau įsidarbinęs Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), Seimo komisijai teigė iš darbo SAM vėliau išėjęs savo noru.
„Ministras įkalbinėjo pasilikt, bet aš manau, kad kaip fizinis asmuo turiu procesą pereit. Laiko skirsiu teisinei gynybai“, – sakė T. Gailius.
Jis sakė manantis, kad po atviro liudijimo komisijoje prieš jį gali būti imtasi teisinių priemonių, jis bus apkaltintas atskleidęs valstybės paslaptį.
„Ten (SAM) dar būnant būtų įvairių klausimų, aš nenoriu, kad būtų net regimybė, kad iš to proceso kažkas gauna naudas“, – teigė VSD pranešėjas.
Jis Seimo komisijai liudijo, kad VSD vadovai, 2018 metais prašydami tikrinti kandidato į prezidentus aplinką ir paskui perduodami informaciją leidimo su įslaptinta informacija neturintiems dirbti asmenims, galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą.
T. Gailius komisijai liudijo viešai, nusprendęs nebeslėpti savo tapatybės.
Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui V. Bakui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Išvadas komisija turi pateikti iki kovo 10 dienos.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.
Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
