Missing Children Europe duomenimis, Europoje kas 2–3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kiekvienais metais paskelbtų paieškų užregistruotų dingusių be žinios asmenų registre, pagal pradėtas ir nepradėtas paieškos bylas, registruojama 2000–2500 dingusių nepilnamečių.
„Dingimo atvejų yra mažėjantis, bet problemos mastas yra didžiulis” – anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Arūnė Bernatonytė.
Vaikų dingimo priežastys
Visame pasaulyje vaikai dingsta dėl skirtingų priežasčių. Apskritai, dingęs vaikas – tai nepilnametis, kurio tėvai, įstatyminiai atstovai, nežino jo buvimo vietos, nes jis:
- pabėgo,
- buvo pagrobtas,
- vieno iš tėvų neteisėtai išvežtas,
- dingo iš globos institucijos, pabėgėlių priėmimo centro,
- pasiklydo,
- dėl kitokių nežinomų priežasčių jo buvimo vieta nežinoma.
Daugiau nei pusė dingusiųjų yra pabėgę vaikai, bet tai jokiu būdu nesumažina problemos masto. Nesiaiškinant nepilnamečių bėgimo priežasčių, atveriamas kelias dar didesnei nelaimei.
„Kiekvienas atvejis yra labai svarbu, nepaisant to, kad skelbiama kaip pabėgimas iš namų. Vaikas gali tris kartus pabėgti ir ketvirtą nebegrįžti. Nėra nesvarbių vaikų dingimų – į visus atvejus reikia reaguoti ir nenumoti ranka“, – teigė A. Bernatonytė.
Kai gyventojai kreipiasi į Dingusių žmonių šeimų paramos centrą, šis gali skelbti ir nacionalinę, ir tarptautinę asmens paiešką. Taip pat, dingus vaikui galima skambinti nemokamu pagalbos numeriu 116 000.
Socialiniai tinklai paieškose – ir gėris, ir prakeiksmas
Skaitmeniniame amžiuje gyventojų paieškas ženkliai pagreitina socialiniai tinklai. Paskelbus informaciją apie dingusį asmenį, žmonės ja aktyviai dalinasi, todėl didėja tikimybė dingusįjį surasti.
Kita vertus, socialiniai tinklai gali tapti kanalu plisti melagienoms.
„Srautas yra didžiulis, todėl jį reikėtų filtruoti – nesidalinti viskuo masiškai. Geriau viena patikima žinia, negu masė nepatikimos“ – pažymėjo A. Bernatonytė.
Paklausus, ką laiko patikima žinia, A. Bernatonytė išskyrė policijos, paiešką vykdančių organizacijų informaciją.
Tačiau kartais skausmo draskomi artimieji imasi netikėčiausių priemonų, kad tik surastų dingusį asmenį. Kartais, nesulaukdami oficialios paieškos rezultatų, žmonės kreipiasi į ekstrasensus. A. Bernatonytė pataria tokiais atvejais elgtis atsargiai.
„Artimųjų skausmas yra nepamatuojamas. Jau geriau kreiptis į psichologą, pabendrauti su specalzuotą pagalbą tekiančiais specialistais, bet nesikreipti į ekstrasensus. Mes matome, kad ekstrasensai gali būti linkę išvilioti pinigus, pasinaudojant sunkia šeimos situacija“, – įspėjo A. Bernatonytė.
Ji pažymi, kad didžiausias darbas turi būti padarytas dar iki nelaimės. Tai – švietimas.
„Noriu pabrėžti, kad visuomenė, ugdymo įstaigos ir tėvai turėtų reaguoti ne tik tada, kai įvyksta kažkokia nelaimė, bet visada šviesti ir informuoti vaikus, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kaip pasisaugoti. Pavojus slypi ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir gatvėje. Tai nebūtinai turėtų būti kažkoks įtartinas žmogus – gali būti labai draugiškas ir visuomenėje gerbiamas asmuo“, – pabrėžė Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.
Pokalbis su vaikais padeda ne visuomet
Kiekvieniems tėvams svarbiausias yra jų vaikų gerovės ir saugumo užtikrinimas. Vis tik kartais galima vos per vieną klaidą netekti viso to, kas brangu, ir išgyventi didžiulį stresą.
Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis Pasiteiravus pažymi, kad pokalbis su vaiku apie tai, kaip reikėtų bendrauti su nepažįstamaisiais, gali padėti. Vis tik specialistas pridūrė, kad tai nėra pagrindinė priemonė siekiant savo vaikų saugumo. Anot jo, dar nuo mažumės vaikams diegiamas savisaugos jausmas, tačiau nepaisant to ir toliau susiduriame su istorijomis apie vaikų dingimus.
„Kalbant apie pokalbius su vaikais, jie yra prasmingi, kai vaikas yra atskirai nuo suaugusiųjų, o tai aktualiau jau vyresniems vaikams. Tada tas klausimas, ką reikia pasakoti, ko nereikia pasakoti, kaip bendrauti tampa daug aiškesnis.
Įvairių perspėjimų vaikai susilaukia pradedant nuo darželio ir girdimų pasakų, baigiant mokykla ir tėvais. Dėl to pabrėžčiau, kad specialūs atskiri pokalbiai gali būti, bet nereikėtų manyti, kad jie išsprendžia visas problemas“, – paaiškino G. Navaitis.
Pasak jo, kartais tokio pokalbio pasekmė gali būti visiškai kitokia nuo tos, kurios tikimasi.
Jis pabrėžė, kad kartais tėvai, norėdami apsaugoti vaikus ir kalbėdamiesi apie pasaulyje esančius „blogus dėdes ir tetas“ gali pasėti didžiulį baimės ir nepasitikėjimo jausmą: „Kartais šie pokalbiai taip pat gali turėti priešingą poveikį, nes kuria vaikui priešiško pasaulio vaizdą.“
Kaip apsaugoti savo vaiką?
Kadangi pokalbiai ne visuomet gali padėti užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą, psichoterapeutas G. Navaitis pasidalijo dar viena įžvalga.
Anot jo, šis metodas yra tarsi auksinė taisyklė, kuri gali pagelbėti visiems, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo nelaimingų atsitikimų ir piktavalių rankų.
„Yra nustatytos taisyklės, kurių visi turime laikytis, tarkime, kokio amžiaus vaikai gali būti vieni, kokia turi būti jų priežiūra.
Jeigu trijų metų vaikas buvo vienas – tai iš tėvų pusės neatsakingas poelgis ir tiek. Vadinasi, vaikai negali būti paliekami vieni.
Suaugusieji turi juos visapusiškai prižiūrėti ir neišleisti iš akių. Čia netgi ne atidumas, o įstatymų laikymasis, jie nėra šiaip sau sukurti, jie remiasi mūsų visuomenės patirtimi“, – įvardijo G. Navaitis.
Specialisto pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis tėvams, jeigu vis tik buvo susidurta su situacija, kuomet vaikas dingo, jis, pirmiausia, patarė nusiraminti.
G. Navaičio teigimu, svarbiausia tokiose situacijose yra blaivus, loginis mąstymas ir greita reakcija. Jis tikino, kad suvaldžius emocijas tai gali padėti greičiau aptikti dingusį vaiką.
„Kuo greičiau bus pradėta ieškoti, tuo greičiau bus surasta. Jeigu vaikas dingo kieme, kaip dažnai sakoma, prieš penkias minutes, pagalvokime, kiek toli jis gali nueiti per penkias minutes.
Tada jį bus lengviau surasti nei po penkiolikos minučių ar po penkių valandų, kai jis galėjo atsirasti nežinia kur“, – tėvams žinią siuntė pašnekovas.
Buvo dingęs 3 m. berniukas, motina įtaria pagrobimą
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi tikrą košmarą Šlutėje išgyvenusios mamos Andželikos įspėjimu. „Saugokite savo vaikus ir jų gyvybes!!!“ – taip savo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo Šilutės rajone gyvenanti Andželika Bajorinaitė.
Šeimos išvyka į gamtą, prie Nemuno, prasidėjo dar gegužės 12-ąją. Andželika su beveik 3 metukų sūnumi ir jo seneliu apie 13 val. atvyko į Šilutės rajoną. Čia pat ir įsikūrė. Viskas klostėsi puikiai, šeima liko nakvoti gamtoje, o kitą dieną toliau žvejojo ir mėgavosi laiku gamtoje.
„Mes žvejojome prie Nemuno su nakvyne. Turiu tokią nuojautą, kad mus kažkas stebėjo. Ten yra dideli krūmynai ir takelis ant takelio, todėl lengva likti nepastebėtam. Prie Nemuno buvo vaiko senelis, aš ir sūnus, kuriam tik 3 metai.
Tik praėjus kelioms valandoms vakar susidėliojau galvoje įvykių seką. Tikrai buvome stebimi. Diena vėjuota, Nemunas bangavo, tad girdėti kas aplink vaikšto, kai esi prie upės – sudėtinga. Mūsų automobilis buvo 7 metrai nuo kranto.
Visą dieną kažkas tikrai stebėjo, kad leidžiame vaikui vaikščioti aplink mašiną. Žaisti, muzikos klausytis. Ir labai pasisekė, kad senelis anūkui davė telefoną, ko per 3 metus nėra daręs. Grojo muzika, vaikas labai žiūrėjo, tai senelis ir padavė jam telefoną“, – savo pasakojimą pradėjo Andželika.
Moteris pasakojo, kad vaikui telefonas yra lyg saldainis, jis niekur toli nuo jų nesitraukė: „Gegužės 13 d. ryte senelis nuėjo pririnkti malkų. O sūnus su telefonu prisiglaudė prie mūsų automobilio. Aš nusileidau prie meškerės, atsisėdau ant kėdutės, atsisukusi mačiau, kad sūnus žaidžia su telefonu.
O tada gal dvi minutes buvau nusisukusi ir kai atsisukau, vaiko jau nebemačiau. Šaukiau vaiką vardu, nesigirdėjo nė garso. Tada pamačiau grįžtantį senelį, kuris taip pat nesutiko anūko ir kartu pradėjome jo ieškoti.
Nebegirdėjome nei telefone grojančio radijo, nieko. Nebebuvo jokio garso. Pradėjau skambinti į senelio telefoną, bet pirmus du kartus niekas nei atmetė, nei atsiliepė. Vėliau kelis kartus kažkas atsiliepdavo, tačiau niekas nekalbėdavo. Pokalbis tęsdavosi vos kelias sekundes.
Atsargiai klausdavau sūnaus, kur jis yra, bet niekas nešnekėjo. Retsykiais tik išgirsdavau grojančią muziką ar kažką panašaus. Paskutinį kartą pokalbis tęsėsi keletą minučių. Girdėjau, kad kažkas braunasi pro brūzgynus.
Girdėjau vaiko verksmą, nuolat kažkas traškėjo. Bijojau, kad tik neįkristų į vandenį. Net nebūčiau žinojusi, kur jo ieškoti. Tada išgirdau automobilio garsą, išlėkiau į keliuką ir mačiau kaip jis lėtai juda, o iš paskos eina mano vaikas.“
Moteris čia pat užduoda klausimą: „Koks normalus žmogus matytų taku einantį mažą vaiką ir važiuotų nuo jo?“
Policijos reakcija
Andželika teigia, kad minėtas automobilis, galimai vairuotojui pamačius moterį, sustojo ir iš jo išlipo du vyrai, kurie galimai apsimestinai susirūpinusiu balsu tepasakė: „Kaip čia toks mažas vaikas vienas vaikšto“.
„Tą akimirką mano sūnus vėl pradėjo eiti link tų vyrų, o kažkuris iš jų pasakė: „Ne, ne, eik pas savo mamą“. Mano sūnus labai pasitiki visais. Jei jį kas užsikeltų ant pečių ir pradėtų nešti, tai jis nė garso neišleistų. Tada pasakiau jiems, kad atvažiuoja policija, tai tie vyrai sušoko į automobilį ir nuvažiavo. Prieš tai dar padėkojau jiems, nors pati nesuprantu, už ką.
Po kelių minučių atvyko policija, patikrino blaivumą. Alkotesteris parodė nulius. Aiškinau pareigūnams apie įtartinus vyrus, tačiau policininkė teigė, jog vaikas ir pats galėjo nueiti nemenką atstumą. Jautėsi jų skeptiškas požiūris. Esą aš nusisukau nuo vaiko ir jis apie kilometrą nuėjo per tas 2-3 minutes bei įkrito į šabakštynus prie upės. Jie pažadėjo paieškoti to automobilio ir apklausti tuos vyrus. Tuo tada viskas ir pasibaigė“, – kraupiais prisiminimais dalijosi Andželika.
Policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad dėl šito atvejo buvo sulaukę motinos skambučio: „Buvo gautas pranešimas gegužės 13 d. 9.06 val., kad dingo pranešėjos vaikas.
Buvo išsiųstos pajėgos, bet mama pati vaiką susirado ir ji niekam pretenzijų nepareiškė. Kad vaikas galėjo būti pagrobtas ar patyrė sužalojimų ji neminėjo. Atvykę pareigūnai jokių sužalojimų taip pat nepastebėjo.“
Vis dėlto, policijos atstovų teigimu, po mamos įrašo socialiniame tinkle, pareigūnai su ja dar bendraus. Tą patvirtino ir Andželika, kuri šį trečiadienį sulaukė tyrėjos kvietimo atvykti į komisariatą.
Moteris pridūrė, kad tik iš pat pradžių jokių pretenzijų niekam neturėjo, nes buvo ištikta šoko ir dar nesuvokė kokiame dideliame pavojuje buvo atsidūręs jos trimetis.
„Vėliau jau pasidalijau su pareigūnais savo įtarimais, bet į juos, regis, reaguota tik paviršutiniškai“, – apgailestavo Andželika.
Dingo dar keli nepilnamečiai
Šį mėnesį Lietuvoje dingo dar keli nepilnamečiai, apie kurių paiešką skelbia policija. Štai Klaipėdoje ieškomas be žinios dingęs 14-metis Gabrielius.
Jis yra apie 175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Vilkėjo juoda striuke, pilkai baltomis kelnėmis, pilku džemperiu su gobtuvu, dėvėjo pilką kepurę, avėjo batus, suvarstytus baltais raišteliais, skelbia Klaipėdos apskrities policija.
Galinčių suteikti vertingos informacijos apie dingusį asmenį prašoma paskambinti telefonu +370 700 60712 arba 112.
Vilniaus rajone dingo ieškomas 17-metis Justinas Borkovskis. Vaikinas išėjo iš namų Vilniaus r., Sužionių sen., Sužionių k., ir dingo be žinios.
17-mečio požymiai: sportiško kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų. Išeidamas vilkėjo juodą striukę, juodą džemperį su gobtuvu, mūvėjo juodus džinsus, avėjo juodus batus. Su savimi turėjo juodą kuprinę.
Asmenis, mačiusius šį nepilnametį ar žinančius jo buvimo vietą, ar galinčius suteikti bet kokią reikšmingą informaciją, prašoma nedelsiant skambinti +370 700 56007, arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Tą pačią savaitę Panevėžyje dingo 12-metis Gabrielius Nokas.
Kaip nurodo policija, 2012 m. berniukas išėjo ir negrįžo namo. Paskutinį kartą matytas Parko g. 27, Panevėžyje.
Lanko M. Karkos pagrindinę mokyklą. Turi raidos sutrikimų. Požymiai: 150 cm, vidutinio kūno sudėjimo; vilkėjo pilką striukę, mėlynus džinsus, avėjo juodus batus; turėjo juodą kuprinę.
Pastebėję raginami skambinti numeriu 112.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
