Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.
Ką parodo nukritę dronai Baltijos šalyse?
Dronai dabar krenta visose Baltijos šalyse. Ką tai parodo? Gyventojai taip pat svarsto, kad dronai gali pataikyti ir į mūsų namus, į bet kur.
A. Vaišnys: Taip, tai gali nutikti. Kiekvienas, tikriausiai, gyventojas labiausiai sunerimęs dėl to, ar tai gali pasikartoti ir kaip į tai reaguojama. Manau, kad pagrindinis dalykas, kurį žmogus norėtų išgirsti, jog jis yra saugus, bet karo kontekstuose turime suprasti, kad tas saugumas yra labai reliatyvi sąlyga. Ypač, kai mes esame arčiausiai.
Ko norėtųsi vertinant komunikaciniu požiūriu iš tikrųjų, tai pirmiausia, girdėti specialistus, žinovus, kurie tiesiogiai yra atsakingi: ar tai yra pasienio tarnybos, ar tai yra karo karinių darinių vadovai, kurie galėtų paaiškinti kaip yra. Žinodami ir suprasdami, jie yra pasirengę ir jie žino. Ko norėtųsi iš politikų? Tai, kad jie neperpasakotų mums to, ko, galbūt, patys nesupranta, nes tai žino tik specialistai.
Karo specialistai, inžinieriai pasakytų apie tai, kaip yra pasirengiama ir kokia yra perspektyva, kokios yra galimybės. Ne visada galima tikėtis iš bet kurio politiko, kad jis papasakos mums tai, ką pats sužinojo iš specialistų ir tai nėra klaidinga informacija. Galbūt ta informacija yra neteisinga, galbūt jos kartais yra per daug arba informacija per daug techniškai detali, kurios nereikia viešai skleisti.
Turime žinoti, kad yra tam tikrų pasirengimų, labai svarbių, kad jie struktūriškai yra apgalvoti, yra tam tikri žingsniai, nuo pirmo atvejo pasirengiama kitiems atvejams, kaip reaguojama, kaip informuojami yra gyventojai apie tai, kaip apskritai galima veikti, kada žmogus gali būt apie tai informuotas, kokia tvarka. Turbūt tų pamokų yra iš kur semtis, nes pirmieji atvejai buvo Lenkijoje.
Ten lygiai taip pat reakcija buvo pavėluota, jie mokėsi išsiaiškinti, kieno tas dronas, kaip jo ieškoti ir kaip informuoti gyventojus. Mums yra svarbi dalykinė informacija, kuri leistų gyventojui žinoti, kad valstybe yra rūpinamasi, nors rizikų bus ir jų tikrai išliks. Kol vyks karas, suprantama, kad mums reikėtų vengti nepamatuotos informacijos.
Kodėl informacija pasirodė vėliau?
Kai dronas nukrito, praėjo pusė paros ir žmonės stebėjosi, kodėl informacija išlindo tik po tiek laiko. Ką rodo tas laiko tarpas? Žmonės dalinasi, kad kai tiek laiko nežinai, nematai, nepastebi, tavęs neinformuoja niekas, o sužinojus tarnybos sako, kad mes renkame, tikriname informaciją ir nieko nekomunikuoja pradžioje, tai sukuria didesnį lauką ir komunikacijos stoką.
A. Vaišnys: Tai, kad gyvename karo pašonėje, verstų pasikliauti, jog per tiek laiko, per keletą metų, yra sukurta tam tikra ne tik pasirengimo įvairioms situacijoms sistema, tarpusavio pagal subordinaciją, greito reagavimo, informacijos perdavimo, bet ir naujienos tinkamas komunikavimas visuomenei. Šita situacija, kurią jūs pristatote ir apie kurią mes kalbame, rodo, kad tokios grandinės, gerai veikiančios nėra.
Galėjo būti tokių bandymų, kaip Lietuvoje elgtis, kaip Lietuvoje elgiasi tarnybos, jeigu gauna vienokią ar kitokią žinią, kokia informacija, kada ir kaip greitai turėtų pasiekti gyventojus. Mes galėtume užduoti ir kitą klausimą sprendžiant iš tokių aplinkybių: kaip būtų, jeigu būtų dar rimtesnė situacija, jeigu būtų dar dramatiškesnis nuotykis?
Yra trumposios žinutės, kurias mes gauname dėl orų, perspėjimai, įvairūs signalai. Tarnybos anksčiau kalbėdavo, kad jos irgi būtų skirtos įspėti apie kažkokias situacijas panašias, kaip drono atvejis. Tų žinučių, atrodo, dabar irgi niekas nesulaukė, niekas negavo. Ar reikėtų įspėjimų, kažkokios žinutės, nuraminimo apie įvykį?
A. Vaišnys: Nebūčiau tikras, kad žmogų šiandien reikia raminti. Reikia parodyti jam, kad valstybės tarnybos, kurios turi visas konstitucines teises ir visas vyriausybines, visus vyriausybinius įgaliojimus, veikia efektyviai. Tai reiškia, kad jos valdo informaciją ir reaguoja. Mes gauname tokias iš publicistikos naujienas.
Yra sakoma, jog kažko neturime, vis dar kažko neturime, taip sako ir patys politikai. Šita žinutė nėra gera. Todėl, kad vykstant karui mes vis manome, kad yra planuojamos lėšos, kadangi yra padidinamas finansavimas gynybai. Manome, kad yra planai, kurie neleistų per keletą pastarųjų metų teigti, jog mums vis dar kažko trūksta, kad mes bendradarbiaudami su Ukraina esame pajėgus gauti žinių ir įgyti naujų patirčių.
Mes esame tie, kurie mūsų valstybėje yra atsakingi. Ko gero, pats paprasčiausias šitoje grandyje dalykas, kalbant apie patirtis, yra gebėjimas komunikuoti, informuoti vieniems kitus ir labai operatyviai reaguoti. Kaip tik pats paprasčiausias dalykas, matyt, jis neturi konstrukto, jeigu mes iš žiniasklaidos sužinome, pareigūnai, aukščiausi pareigūnai taip pat sužino tik iš žiniasklaidos.
Kaip apsisaugoti nuo dezinformacijos?
Tos situacijos kelia klausimų ne tik mums, bet ir gyventojams. Tie klausimai kartais sukuria sąmokslą, įvairias teorijas ir tuo naudojasi kiti socialiniuose tinkluose, tokios situacijos padeda dar labiau įsivažiuoti šiam tinklui. Kaip žmonėms atsirinkti informaciją? Kuo tikėti, kuo netikėti, ypač socialinėje erdvėje?
A. Vaišnys: Pirmiausia, Vyriausybė už tai atsakinga, turinti labai dideles komunikacijos tarnybas, didelius išteklius. Tai aprėpia ne tik ministro pirmininko kanceliariją ir dabartinės premjerės, bet kartu su pagrindinėmis ministerijomis atsakingomis.
Tai yra labai dideli viešųjų ryšių ištekliai skirti komunikacijai, jie turėtų turėti planą, kaip reaguoti į dezinformaciją arba sąmokslo teorijas, nes mes dabar socialiniuose tinkluose jau matome tam tikrus neva dronų judėjimo žemėlapius. Taip pat skleidžiama informacija, kad tai yra norint esą Ukrainai apšaudyti Rusiją, kad tai yra sutarta su neva Baltijos šalimis, kad neva šitie dalykai yra tikri. Į tokius dalykus turi reaguoti. Labai operatyviai reaguoti ir visuomenei paaiškinti melus, nes iš to kyla sąmokslo teorijos. Kai į tokius dalykus yra nereaguojama, tai yra nepasakoma.
Iš tikrųjų stebima, bendradarbiaujama, yra normalu su Ukraina bendradarbiauti teikiant jai pagalbą, bet kartu suvaldyti informaciją ir neleisti plisti melams, nes tai iš tiesų yra pavojingi dalykai. Manau, kad mums trūksta to atspindžio viešoje erdvėje, kurį galėtų parengti tokios didelės iš valstybės biudžeto lėšų išlaikomos komunikacijos specialistų pajėgos ir jos tikrai turėtų būti labai efektyvios.
Šia prasme, jos turėtų siūlyti idėjas ir, galbūt, padėti tiek ministrei pirmininkei, kurią jūs minite, tiek ministrams, nes karo kontekste komunikacijos specialistai turi truputėlį persitvarkyti ir pasižiūrėti, kokie galimi nuotykiai. Kaip sakiau, daryti išvadas, pasižiūrėti, kaip vyko Lenkijoje, ar mes kažkokius komunikacinius žingsnius išmokome.
Kas sureagavo geriausiai?
Atrodo, kad iš drono nukritimo ir sprogimo situacijos Varėnos rajone, mes pamokų nelabai išmokome. Kaip jums atrodo, kaip sureagavo Latvija ir Estija? Geriau?
A. Vaišnys: Aš stebėjau. Pavyzdžiui, man patiko Latvijoje tai, kad pirmiausia tiesiogiai atsakingi pareigūnai kalba ir tik po to kalba ministrė pirmininkė. Ji kalba, kaip ir politikams pritinka, tuos dalykus, kurių ji kaip politikė neišmano. Ji netransliuoja grynai techninės informacijos. Ji kalba apie įvykio galimas aplinkybes, pasekmes ir kokių reikėtų sprendimų.
Kai kurių sprendimų, turbūt, reikia iš politikų, kiek jie yra atsakingi už tų sprendimų parengimą. Ko gero, jeigu mes taip lyginame tarp Baltijos šalių, tai informacija turėtų operatyviai dalintis netgi be gyventojų žinios. Čia yra normalus dalykas, kad tarpusavio šalių pareigūnai turėtų šia informacija pasidalinti operatyviai, labai greitai.
Yra labai keista, aš įsivaizduoju, jeigu po kažkiek valandų sužino, pavyzdžiui, tik Vyriausybės vadovas Lietuvoje. Tai ką jis gali naujo perduoti, pasidalinti, operatyviai reaguoti, ar tai būtų naktis, ar tai būtų rytas, su kaimyninėmis šalimis? Jeigu pats iš žiniasklaidos sužino. Iš to reikia daryti išvadas. Man atrodo, kad truputį tos komunikacijos reikėtų pasimokyti ir palaikyti dalykinį ryšį su atsakingais pareigūnais.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
