Užsakymą įgarsinti tokį žaidimą gavęs vilnietis išsiaiškino, kad tas pats vyksta ir Latvijoje bei Estijoje. Vilnietis Arminas pasakoja, kad jam atsiųstame scenarijuje minimi krašto apsaugos savanoriai, Lietuvos turima ginkluotė, nemažai rusiškų keiksmažodžių. Informacinio karo specialistai tikina, kad Rusija dabar ypač daug investuoja į kompiuterinius žaidimus ir per ten bando skleisti nenugalimos Rusijos karių propagandą jaunajai kartai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnietis Arminas – balso aktorius ir diktorius, skaitantis tekstus televizijos ir radijo reklamoms. O šį kartą per tarptautinę platformą Arminas sulaukė pasiūlymo įgarsinti kompiuterinį karinio žanro žaidimą „Broken Arrow“ kanadiečių bendrovei. Negana to, dar ir lietuviškai.
„Buvo karinis žaidimas ir paprašė įgarsinti lietuvių kariuomenės padalinio komunikaciją. Aišku, pamačiau, kad yra net KASP paminėtas, pasididžiavimas“, – sakė diktorius Arminas Boguševičius.
Už tris tūkstančius žodžių diktoriui kompanija pasiūlė 300 eurų. Tai esą gera kaina už tokio tipo įgarsinimą. Priėmęs užsakymą Arminas pradėjo garsinti, kol galiausiai užsakovo atsiųstas pilnas scenarijus jam sukėlė įtarimų.
„Žiūriu Lietuva užrašyta iš mažosios, tas jau mane „užtriggino“ ir tada įvedu į paiešką, kur dar Lietuva įvesta, tai visus tris kartus Lietuva parašyta iš mažosios. Tai pagalvojau, gal vertėjas kažkoks vatnikas“, – pastebėjo A. Boguševičius.
Diktoriui pavyko neapsigauti
Negana to, tekste nemažai rusiškų keiksmažodžių, kuriuos diktorius pakeitė į žodį „šūdas“. Su karinio žaidimo kūrėju diktoriui susisiekti jau nepavyko, tas į žinutes neatrašė. Arminas nusprendė perspėti kitus lietuvius, kad šie neužkibtų ant tokio užsakovo, parduodami savo balsą.
„Sako čia rusų kompanija... Po to parašiau kolegai iš Latvijos, sako, tu paprašyk angliško teksto, ten viskas aiškiau surašyta. Ten pas mus puola Rygą ir mes neatsiginame“, – aiškino A. Boguševičius.
Arminas džiaugiasi, kad neišsiuntė savo įgarsinimo kanadiečiais apsimetusiai rusų kompanijai. O ekspertai aiškina, kad rusai propagandą skleidžia jau ne tik per socialinius tinklus.
„Po Rusijos agresijos prieš Sakartvelą 2008 metais iškart buvo pristatytas karinis žaidimas, kad neva ta Rusijos karinė operacija kabutėse yra pergalinga“, – sakė informacinio karo ekspertas Nerijus Maliukevičius.
Yra sukurtas ir kitas karinis rusų žaidimas, jis lengvai bus prieinamas didžiausioje žaidimų platformoje „Steam“ apie Hostomelio oro uosto mūšį, Rusijos invazijos pradžią.
„Rusija taiko įvairias priemones protų ir širdžių okupacijai ir viena iš priemonių, bet kokiu atveju, nukreipta ir į jaunimą“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.
Vaizdo žaidimai gali įtraukti vaikus į ekstremistines veiklas
Dar šių metų VSD grėsmių ataskaitoje yra pateikiama, kad nepilnamečiai asmenys žaisdami populiarius kompiuterinius žaidimus kaip „Roblox“ ar „World of Tanks“ įsitraukia į ekstremistines veiklas. O vėliau radikalizavęsi su kitais žaidėjais tęsia bendravimą kitose platformose kaip „Telegram“ ar „Discord“. Ten nepilnamečiai raginami daryti smulkius teisės pažeidimus: daužyti langus, piešti grafičius. Su laiku nusikaltimų mastas ir sunkumas auga.
„Prisidengiant irgi kažkokiais veikėjais, nors iš tikro, tai Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos institucijos“, – minėjo N. Maliukevičius.
Kai kurie dalykai, visgi, keičiasi, kaip stebi informacinio karo specialistas. Anksčiau rusų kompiuterinių karinių žaidimų kūrėjai auditoriją bandė pasiekti per rusų kalbą, tačiau dabar pereita prie žaidėjams artimesnės kalbos – šiuo atveju lietuvių. Tokiai auditorijai norima parodyti menamą Rusijos galybę.
„Per tokius kompiuterinius žaidimus yra kuriamas savotiška mitas, kad Rusija yra nenugalima. Kad ji gali įveikti bet ką. Kuriamas toks baimės frontas“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Europoje jau kurį laiką kalbama apie socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų asmenims. Kai kurios šalys tokį draudimą jau įsivedė. Tuo metu informacinio karo specialistas kalba, kad lietuviai rusų brukamai propagandai yra atsparesni, nei vakarų valstybės.
„Tai kad tie žmonės tą pastebėjo, apie tai viešai šneka, tai jau yra mūsų atsparumo indikatorius“, – sakė N. Maliukevičius.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
