Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad Portugalijoje registruota bendrovė, turėjusi sąskaitą Lietuvoje registruotoje finansų įstaigoje, galėjo būti įtraukta į tarptautinę karuselinio sukčiavimo schemą.
Turimais duomenimis, į šios įmonės lietuvišką sąskaitą Švedijoje registruota bendrovė per kelis kartus pervedė galimai nusikalstamu būdu gautus beveik 900 tūkst. eurų, o operacijų teisėtumui pagrįsti buvo pateiktos, įtariama, suklastotos sutartys tarp šių dviejų bendrovių bei galimai suklastotos sąskaitos faktūros.
Ikiteisminio tyrimo metu su Švedijos teisėsaugos pareigūnais buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė. Pareigūnai nustatė, kad Portugalijoje registruota bendrovė realios veiklos niekada nevykdė, o jos direktorius buvo formalus, nes bendrovės veiklą galimai koordinavo, jai atstovavo ir sprendimus jos vardu priiminėjo kiti nenustatyti asmenys. Lėšų pervedimai vyko ne realiai sudarytų sandorių pagrindu, o galimai norint pagrįsti neįvykusią prekybą, taip siekiant nusikalstamų tikslų.
Tikrieji asmenys, kurie inicijavo pinigų pervedimą į įmonių sąskaitas ir galėjo turėti faktinę galimybę disponuoti jomis, nenustatyti, todėl Vilniaus apygardos 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą, kuriuo inicijavo beveik 900 tūkst. eurų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
