Perseidai yra kiekvienais metais liepos ir rugpjūčio mėnesiais matomas meteorų srautas. Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas portalui tv3.lt sakė, kad pavadinimą šie meteorai gavo nuo Persėjo žvaigždyno – jei pratęstume meteorų skriejimo trajektoriją, atrodytų, kad jie susikerta šiame žvaigždyne.
Užsižiebia kaip lemputės
Pašnekovo teigimu, toks reiškinys susidaro tuo metu, kai Žemė, skriedama aplink Saulę, papuola į kometos paliktą dulkių juostą. Dulkės įskrieja į atmosferą ir užsidega. Pasak J. Vaiškūno, perseidai skrieja 60 km/h greičiu.
„Tada kaip volframo lemputės siūliukas sužimba ir mes matome žybsnį. Kuo didesnė ta dalelė, tuo ryškesnis žybsnis“, – kalbėjo etnokosmologas.
Nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Žemė skrieja per dulkes, kurias paliko Svifto-Tutlio kometa, pavadinta XIX a. pabaigoje ją atradusių Liuiso Svifto ir Horaso Parnelo Tutlio garbei.
„Metai po metų dulkių skaičius kinta. Kai kometa būna neseniai praskriejus, dar kartą palikusi dulkių, tai būna vadinamieji lietūs“, – pasakojo J. Vaiškūnas.
Pašnekovo teigimu, tokiu metu galima pamatyti daugiau nei tūkstantį meteorų per valandą. Tačiau neskubėkite džiaugtis – paskutinį kartą arti Žemės Svifto-Tutlio kometa praskriejo 1992 m., o kitą kartą kometa prie mūsų planetos priartės... 2126 m.
Mėnulis išblukins dangų
Tačiau šimto metų laukti tam, kad pamatytumėte Perseidų, nereikės, jie sužimba kiekvieną vasarą. Paūmėjimas arba ryškiausias srautas bus matomas naktį iš rugpjūčio 12 į 13 dieną. J. Vaiškūnas pataria, kad norintys stebėti Perseidus, turėtų tai daryti po vidurnakčio.
„Yra toks efektas, kad po vidurnakčio mes su Žeme atsisukame į skriejimo aplink Saulę kryptį ir atrodo, kad meteorų srautas didesnis. Panašiai būna tada, kai lyjant važiuoji automobiliu ir važiuoji į tą pačią pusę, iš kur lietus. Tai atrodo, kad lietus didesnis“, – aiškino J. Vaiškūnas.
Etnokosmologas, norintiems stebėti Perseidus, pataria tai daryti apie 2–3 valandą nakties.
„Reikia vieno – išvažiuoti į užmiestį, kur miesto šviesos lieka už nugaros. Kuo toliau, tuo geriau“, – teigė J. Vaiškūnas.
Vis tik, šių metų Perseidų paūmėjimas nebus toks gausus, kaip ankstesniais metais. Pašnekovo teigimu, tam trukdys nakties dangų blukinanti priešpilnio Mėnulio šviesa. Tad, nors rugpjūčio aktyviausią Perseidų naktį bus maždaug 60 meteorų per valandą, J. Vaiškūno teigimu, Mėnulio šviesa sumažins matomų meteorų skaičių bent du kartus.
Širdis atsiduria pėdose
„Bet romantika nuo to nedingsta, nes galite sulaukti labai šviesaus meteoro ir pasakoti po to apie tai draugams“, – ramina J. Vaiškūnas.
Anot etnokosmologo, Perseidai nustebina labai ryškiais meteorais, kurie pasižymi labai įspūdingais žybsniais. Šie meteorai vadinami bolidais.
„Kai įlekia į Žemės atmosferą ne aguonos ar mažyčio akmenuko dydžio, o kokio graikiško ar žemės riešuto dydžio meteoras, tai jis sužimba labai įspūdingai. Kartais būna tokių bolidų, kad net šešėlis gali kristi, jis taip ryškiai gali nušviesti dangų“, – pasakojo J. Vaiškūnas
Pašnekovo teigimu, norint pamatyti bolidą, reikia kantrybės. J. Vaiškūnas tvirtina, kad daugelis galvoja, kad meteorai tiesiog lakstyte laksto danguje.
„Taip niekada nebūna. Turi išeiti į lauką, pusvalandį pripratinti akis prie tamsos, tada pradėti žiūrėti, dairytis. Nes jei tik išeisi pasidairyti, tikėdamasis, kad čia lyja, tai to tikrai nėra. Meteorai reikalauja įdėmaus stebėjimo, ramaus buvimo ir kantrybės“, – aiškino etnokosmologas.
J. Vaiškūnas per savo gyvenimą yra matęs kelis bolidus. Pasak jo, tai – nepamirštama patirtis.
„Esu du kartus matęs Mėnulio dydžio meteorą, kuris paliko paskui save didžiulę uodegą ir net girdėjosi garsas. Tai patikėkite, širdis pėdose, šauki iš džiaugsmo. Tai išties įspūdingas dalykas, nes ne kasdien krenta mėnuliai iš dangaus“, – juokėsi J. Vaiškūnas
Laukia ir daugiau meteorų
Perseidai nėra vieninteliai danguje matomi meteorų srautai. Kiti pastebimi meteorų lietūs būna lapkričio mėnesį. Tai Leonidai, pavadinti pagal Liūto žvaigždyną.
„Leonidai pasižymi savo spalvingais meteorais, ilgomis uodegomis, tarsi povo plunksnos“, – tvirtino J. Vaiškūnas.
Pasak etnokosmologo, šiuos meteorų srautus vadinti lietumis yra kiek netikslu, nes kartais srautas gali būti tik 5–10 meteorų per valandą.
„Jeigu meteorų skrietų daugiau nei tūkstantis per valandą, tai galėtume kalbėti apie kokį nors lietų“, – teigė pašnekovas.
Tačiau, nors Perseidų kiekį padidinanti Svifto-Tutlio kometa praskries tik po daugiau nei 100 metų, J. Vaiškūnas teigia, kad meteorų srauto paūmėjimai kartais nutinka netikėtai.
„Sunku moksliškai apskaičiuoti, kaip tos dalelės pasiskirsto tame dulkių debesyje, kur Žemė praskrieja. Astronomai pažymi, kad būkite įdėmus, nes gali įvykti neplanuoti dalykai“, – pasakojo J. Vaiškūnas.
Norintiems stebėti krentančių meteorų srautus, etnokosmologas turi svarbų priminimą.
„Tegu nepamiršta žmonės užminti norą. Lietuvių ir ne tik mūsų tradicijoje krentanti žvaigždė išpildo norus. Tegu žmonės pagalvoja apie kažką gero, nes kai daugiau apie kažką gero galvoji, tada ir norai greičiau išsipildo. Žvaigždės tai primena“, – sakė J. Vaiškūnas.
