Kultūros ministerija surengė pirmą pamokėlę, kad už vėjais paleistus pinigus prisidengiant menu reikia atsiskaityti. Iš pernykštės Lietuvos kultūros sostinės - Plungės savivaldybės pareikalauta grąžinti beveik 50 tūkst. litų. Pamoka būtų labai pamokanti, jei už bendrinio Kultūros ministerijos pavadinimo neslypėtų su nepalyginti stambesnėmis sumomis “Vilniaus - Europos kultūros sostinei" (VEKS) susiję veikėjai.
Pernai Kultūros ministerija projektui “Plungė - Lietuvos kultūros sostinė 2009" skyrė 270 tūkst. litų. Šiemet darbo grupė išnagrinėjo, kaip ir kur buvo panaudotos šios lėšos. Ir aptiko neatitikimų, dėl kurių paprašė Plungės r. savivaldybės “nedelsiant" pasiaiškinti pateikiant išlaidas pagrindžiančius įrodymus arba grąžinti galimai iššvaistytus 48 697 litus bei 43 centus.
Pasitaškė pinigais
Darbo grupė pastebėjo, kad meno kolektyvų maitinimo ir nenumatytų išlaidų sąmata viršyta beveik 14 tūkst. litų, todėl reikalauja šiuos pinigus grąžinti. Dar neaišku, kaip 3 tūkst. litų, numatyti pranešėjams, atsidūrė įgarsintojų ir apšvietėjų piniginėse. Kultūros ministerija taip pat prašo paaiškinti, kodėl muzikantams sąmatose numatyti 4600 litų buvo išmokėti scenarijų ir programų rengėjams.
Abejoja ministerija ir skulptoriaus Audriaus Kasparo nukaldinto suolelio, skirto garsiems plungiškiams įamžinti, įsigijimo teisėtumu, mat jo neįrodo joks prekės ir paslaugų pirkimo kvitas. Neaišku ir tai, kodėl už lėšas, numatytas spaudos darbams, buvo pirkti reklaminiai tentai, nuorodos, popieriniai maišeliai. Teks Plungės r. savivaldybei pasiaiškinti ir už tai, kur dingo renginiams pirktų medžiagų, suvenyrų, reklaminių stendų, katalogų nurašymo aktai, nes dabar neaišku, ar visa tai iš tiesų buvo pirkta.
Kultūros ministerija taip pat prašo paaiškinti, kodėl už keleivių vežimą maršrutu Plungė-Vilnius-Plungė vienai bendrovei buvo sumokėta 650 litų, o kitai už tą pačią kelionę atseikėta net 3 tūkst. litų.
Ministerijos atstovės Vaivos Gogelienės teigimu, jeigu Plungės r. savivaldybė “nedelsiant" nepasiaiškins dėl aptiktų neatitikimų arba negrąžins reikalaujamos sumos, ministerija svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl minėtų lėšų išieškojimo.
Pripažino tratinimą
Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Viršilas “Respublikai" pripažino, kad apie 29 tūkst. litų tikrai reikės grąžinti, nes jie iš tiesų buvo panaudoti ne pagal paskirtį, tačiau dėl likusios sumos savivaldybė esą pakovos ir mėgins įrodyti, kad pinigai išleisti teisėtai.
“Dabar mėginame surinkti dokumentus, kurie įrodytų išlaidų pagrįstumą, bet kol kas nesiseka tai padaryti. Nes kai kurie renginių vedėjai, režisieriai, scenos apšvietėjai, įgarsintojai arba jau dirba kitur, arba atostogauja, arba tikina viską parodę teisėtai", - aiškino A.Viršilas.
Finansinis kerštas
Tačiau, pasak jo, Kultūros ministerijos atliktas projektų sąmatų patikrinimas ir reikalavimas grąžinti pinigus tėra keršto akcija, mat šalies kultūros sostine besirengusi tapti Plungė, pasak A.Viršilo, labai aktyviai prašė pinigų šiam projektui.
“Kultūros ministerija kelis mėnesius vėlavo pervesti pinigus. Savivaldybei teko kažkur skolintis, ieškotis rėmėjų, kad renginiai vyktų ir projektas nežlugtų. Reikalavome, kad ministerija laikytųsi įsipareigojimų ir nestabdytų finansavimo. Todėl dabar Vilniaus reikalavimai grąžinti pinigus atrodo kaip kerštas. Apmaudu, kad ministerija prisikabino dėl kelių dešimčių tūkstančių litų, turint omenyje, kad per VEKS buvo išplauta keliasdešimt, o gal ir keli šimtai milijonų litų. Bet tų pinigų niekas nei ieško, nei reikalauja grąžinti. O toks palyginti nedidelis projektas Plungėje užkliuvo", - piktinosi A.Viršilas.'
Ministras laukia prokurorų
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas “Respublikai" aiškino, kad griebtis griežto kultūros renginių audito paskatino didelio atgarsio visuomenėje sulaukę įvairūs projektai, kuriuose galimai neskaidriai panaudotos lėšos. Tarp jų - VEKS, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija, Jaunimo teatro viešieji pirkimai ir t.t.
“Kultūros žmonės, kuriuos pirmiausia domina meninių projektų kokybė, kūrybinis rezultatas, labai dažnai gana naiviai žiūri į pirkimus ir pernelyg laisvai interpretuoja", - pripažino A.Gelūnas. Todėl, pasak jo, nuodugnaus patikrinimo dabar sulauks ne tik dideli meniniai projektai didmiesčiuose, bet ir smulkesni mažesniuose miesteliuose. Jeigu juose taip pat bus aptikta galimai netinkamo lėšų panaudojimo, pinigus teks grąžinti.
Tačiau paklaustas, kada Kultūros ministerija žada pareikalauti per VEKS programas ištratintų milijonų litų, A.Gelūnas pasiteisino laukiantis Generalinės prokuratūros išvadų.
“Jeigu prokuratūra pateiks išvadas, kad iš tiesų buvo piktybinis neteisėtas lėšų panaudojimas siekiant pavogti arba pasisavinti tas lėšas, tada mūsų reagavimas ir požiūris bus atitinkamas", - tepaaiškino kultūros ministras. Jeigu prokurorams nepavyks nustatyti tyčinio lėšų grobstymo, ministerija, pasak A.Gelūno, “darys veiksmus, leisiančius sistemiškai šalinti galimybes aplaidžiai tvarkyti pinigus". T.y. dingusių pinigų ministerija neieškos.
Gelbėtojas iš VEKS
A.Gelūno teigimu, VEKS biudžetas niekada nebuvo skaičiuojamas šimtais milijonų. “2009 m. kultūros renginiams ir projektams buvo išleista daugiau nei 22 milijonai", - suskaičiavo A.Gelūnas. Tačiau nacionalinei programai “Vilnius - Europos kultūros sostinė" 2008-2010 metams valstybė skyrė apie 297 mln., iš jų apie trečdalį administravo ir nežinia kaip panaudojo tuo pačiu pavadinimu prisidengusi viešoji įstaiga, kuriai nuo 2009 m. vadovavo dabartinis A.Gelūno patarėjas Rolandas Kvietkauskas.
Ministras tikino, kad R.Kvietkauską į patarėjus pasirinko žinodamas, jog teks srėbti VEKS privirtą košę, todėl “pono Kvietkausko kompetencija ir patirtis leidžia išspręsti tam tikras problemas".
“Ponas Kvietkauskas į VEKS atėjo kaip tam tikras išgelbėtojas ir stabilizuojantis žmogus. Visiškai neabejoju šito žmogaus reputacija", - “Respublikai" sakė kultūros ministras.
Beje, pats A.Gelūnas, dar būdamas Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorius, buvo patekęs į auditorių ir valstybės kontrolierių akiratį dėl pernelyg didelės VDA Dizaino inovacijos centro rekonstrukcijos projekto, kuriam buvo atseikėta net 31 mln. litų. “Bet kontrolieriai nesuprato įrangos specifiškumo. Buvo sunku paaiškinti auditoriams, kad tai nėra piktybiška, tai nėra vagystė, tai yra studentams skirta, menui", - teisinosi ministras.
Kostas SMORIGINAS - aktorius, režisierius, bardas:
Seniai laikas Kultūros ministeriją padaryti skaidresnę. Nes viskas ten prasideda nuo pinigų skirstymo: iš anksto būna žinoma, kiek pinigų bus išplauta, kiek bus panaudota ne pagal paskirtį. Tegu neapsimetinėja nė vienas kultūros ministras, kad nežino šitų dalykų.
Ten yra visa sistema ir aparatas, kuris iš anksto padaro, kad pinigai bus išvogti, kad biudžetai bus viršyti, kad lėšos nepasieks adresato. Ir taip bus tol, kol nebus teisinės atsakomybės už savo veiksmus. Nes dabar pinigų grobstytojai žino, kad yra nebaudžiami, tad jiems viskas leidžiama. Žino, kad išsisuks.
Turi būti normali teisinė atsakomybė. Jeigu viršiji biudžetą, jeigu pinigai dingo ar tu juos iššvaistei, negalima atsakomybės suversti force majeure ar dar kam. Reikia sodinti už tokius dalykus nuo didžiausio iki mažiausio, nuo ministro iki eilinio varžtelio, kuris yra ministerijoje. Kitaip nieko nebus. Juk tai - pinigai. Ne kieno nors, o visų mokesčių mokėtojų.
Dabar ministerija iš Plungės reikalauja grąžinti 50 tūkst. litų, nors iš VEKS negrąžinti milijonai. Akivaizdu, kad tai yra nešvarus žaidimas, siekiama atitraukti dėmesį nuo svarbesnio dalyko. Deja, nematau jokios tikimybės, kad bus surasti ir sugrąžinti VEKS ištratinti milijonai. Nes tie patys duoda, tie patys paskui atgal pasiima. Tie patys grobstė pinigus, tie patys dabar ministerijoje aiškinasi, kur dingo pinigai.
