Pastaruosius porą metų nuolatos augančios kuro kainos negailestingai veikia Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių ekonomikas. Jeigu 2007 metų sausio mėnesį barelis naftos kainavo apie 53 JAV dolerius, tai šiuo metu jau peržengta 135 JAV dolerių riba. Per pusantrų metų naftos kaina išaugo beveik du su puse karto, dėl to padidėjo ir visų rūšių kuro kainos. Tai pasaulinė tendencija, atsiradusi dėl naftos produktų paklausos didėjimo, tačiau yra ir tam tikrų vidinių veiksnių, prisidedančių prie spartesnio naftos produktų kainų augimo.
Pirmiausia tai vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo bendrovė – „Mažeikių nafta“, besinaudojanti savo dominuojančia monopolininkės padėtimi. Praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ užėmė 100 procentų benzino ir 87 procentų dyzelino rinkos Lietuvoje, todėl šios bendrovės kainų pozicija lemia ir naftos produktų kainas mūsų šalyje. Antai, Lietuvoje mažmeninė benzino kaina be mokesčių yra 5,4 centais už litrą didesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Palyginus mažmenines degalų kainas be mokesčių Baltijos šalyse ir Lenkijoje šių metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje matome, kad Lietuvoje kainos yra 12-16 сentų už litrą didesnės nei Estijoje ir 6-13 centų už litrą didesnės nei Lenkijoje. Naudodamasi savo padėtimi „Mažeikių nafta“ kainas nustato importo pariteto pagrindu, tai yra pardavimo kainos nustatomos šiek tiek mažesnės nei jos būtų importuojant naftos produktus iš kitų valstybių.
Kitas veiksnys, žymiai įtakojantis kuro kainas, yra degalinių tinklų naftos produktams taikomų antkainių dydžiai. Kaip pavyzdžiui, 2007 metais vidutinis prekybos antkainis mūsų šalies degalinėse litrui benzino buvo 25,8 centų už litrą, o per pirmuosius penkis šių metų mėnesius prekybos antkainis jau šoktelėjo iki 33,4 centų už litrą. Taigi matome, kad lyginant su pernai metais benzino prekybos antkainis degalinių tinkluose padidėjo 7,6 cento už litrą, nors tam nėra jokių aiškių sąnaudomis pagrįstų argumentų.
Kyla klausimas, ar, nepaisant pasaulinių naftos kainų augimo tendencijų, yra priemonių kuro kainų augimo tempų lėtinimui ar net bendram kuro kainų sumažinimui? Įvardinsiu keletą priemonių, kurios galėtų sumažinti kuro kainas keliolika centų už litrą, o Lietuvos gyventojai galėtų sutaupyti šimtus milijonų litų per metus.
Pirmiausia, Lietuva turi kovoti dėl akcizo naftos produktams Europos Sąjungoje sumažinimo bei muito mokesčio benzinui panaikinimo. Lietuvoje taikomas naftos produktų akcizas yra mažesnis, nei esame įsipareigoję ES, dėl ko artimiausiais metais dar turėtume jį didinti. Šiuo metu akcizas benzinui yra 1484 litų už toną, o nuo 2011 metų Lietuva įsipareigojusi jį padidinti iki 1649 litų už toną. Taigi, Lietuvoje nekiltų problemų, jeigu bendras ES akcizų dydis būtų šiek tiek mažinamas, nes pas mus jis ir taip dar yra mažesnis. Pasiekus, jog akcizai naftos produktams ES sumažėtų iki dabartinio Lietuvos lygio, Lietuva išvengtų tolesnio kuro kainų augimo dėl akcizo mokesčio. Panaikinus muito mokestį benzinui, pagerėtų sąlygos benzino importui, o dėl to susidarytų normali konkurencija benzino rinkoje.
Antra, Seime turi būti priimtos konkurencijos įstatymo pataisos, suteikiančios didesnes galias Konkurencijos tarybai, kuri kontroliuotų, kad „Mažeikių nafta“ lygiomis sąlygomis konkuruotų su naftos produktų importuotojais ir naftos produktus Lietuvai parduotų ne didesnėmis kainomis negu Latvijai, Estijai ar Lenkijai. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Mažeikių nafta“ šviesius natos produktus Lietuvos rinkai parduodavo apie 17 centų už litrą brangiau negu Latvijos rinkai. 2007 metais Lietuvoje suvartota 1,5 milijono tonų šviesių naftos produktų. Jeigu toks šviesių naftos produktų kiekis butų parduotas Lietuvai tokia pačia kaina kaip Latvijai, tai yra 17 centų už litrą pigiau, Lietuvos gyventojai sutaupytų apie 315 milijonų litų per metus. Matome, kad lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimas leistų keliolika centų už litrą sumažinti kuro kainas bei sutaupyti šimtus milijonų litų.
Ypač svarbu suteikti Konkurencijos tarybai pakankamus įrankius prižiūrėti degalinių tinklų taikomų naftos produktų antkainių dydžius. Jeigu degalinių tinklai sumažintų prekybos antkainį iki praėjusių metų vidutinio lygio, tai yra vidutiniškai 7,6 cento už litrą benzino ir 2,4 centro už litrą dyzelino pigiau, degalų vartotojai per metus sutaupytų apie 74 milijonų litų.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naftos produktų importuotojams, būtų tikslinga, kad Lietuvos naftos produktų agentūra priimtų importuotojų kaupiamą rezervą natūra arba pinigais. Šiuo metu importuotojai, norėdami įsivežti iš kitos šalies naftos produktų, turi iš anksto atsiskaityti už importuojamus degalus bei sukaupti rezervą. Dėl to iš principo negalima lygiavertė konkurencija su „Mažeikių nafta“.
Kitas alternatyvus sprendimas – leidimas Lietuvoje pardavinėti žemesnės kokybės standartus atitinkančius degalus. Šiuo metu Ūkio ministerija jau leido pardavinėti žemesnius reikalavimus atitinkantį dyzeliną, tačiau kyla klausimas – jeigu žiemą prastesnės kokybės dyzelinas užšals ir sustos automobiliai su gendančiais maisto produktais, kas prisiims atsakomybę – vežėjai ar vyriausybė?
Akivaizdu, jog Lietuva neturi priemonių įtakoti pasaulinį naftos kainų augimą, tačiau išvardintos priemonės leistų gana ženkliai sumažinti degalų kainas bei Lietuvos gyventojams sutaupyti ne vieną šimtą milijonų litų.
