Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar pasieksime ekonominę krizę?
Kalbant apie dabartinį laikotarpį, gyventojai tikrai nerimauja dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, kad mes galime pasiekti ekonominę krizę. Ar ji artimiausiu metu numatoma, atsižvelgiant į visus faktorius?
N. Mačiulis: Kai jūs sakote, kad gyventojai nerimauja, tai man būtų įdomu pažiūrėti, kurioje vietoje nerimauja. Antraštėse nerimas gal prasiveržia. Jeigu žiūrėtume, kaip gyventojai leidžia pinigus, kaip keičiasi jų finansinė elgsena, tai to nerimo jokio nėra. Gyvenimas vyksta šia diena. Paprastai, kai yra kažkoks rimtas ekonominis sukrėtimas, gyventojai reaguoja, padidina taupymo normą, didesnę dalį savo einamųjų pajamų atideda ateities poreikiams.
Mes šiemet matysime smarkiai neigiamą taupymo normą. Tai yra kaip tik priešingai. Gyventojai savo praeities sukauptus pinigus išleidžia šiemet. Tai to nerimo tikrai nėra tokio, koks turėtų būti. Žinoma, nepaisant visų diskusijų apie tai, kad gali būti kažkokia krizė, ji gali visuomet būti. Pavyzdžiui, dabar mes matome, kad iš energijos kainų yra daug švelnesnis šokas nei buvo 2022 metais.
Tuomet ir gamtinės dujos buvo brangesnės tris, keturis kartus, elektra buvo gerokai brangesnė, grūdų kainos buvo pašokusios dvigubai į aukštesnį lygį nei dabar. Kol kas tai yra labai lokalizuota naftos kaina. Per ateinantį pusmetį gali išplisti. Ypač jeigu dar neatsivers Hormuzo sąsiauris ateinančius kelis mėnesius, tai išplis į platesnį prekių ir paslaugų kategorijų sąrašą.
Vis tiek tai yra daug švelnesnis smūgis nei 2022 metais, kai vidutinė metinė infliacija siekė apie 20 proc. Net prie 20 proc. infliacijos 2022 metais Lietuvos gyventojų vartojimas nesumažėjo, jis išliko nepasikeitęs. Reikia labai didelio šoko, kad Lietuvos gyventojai išsigąstų ir pakeistų savo elgseną.
Dėl to aš pritariu, kad reikėtų fiskalinės konsolidacijos. Reikėtų daug mažesnio biudžeto deficito, bet tai yra nepopuliaru. Yra nepopuliaru neišleisti pinigų. Populiaru yra išleisti pinigus, dalinti, būti geru politiku, kuris rūpinasi visais be išimties.
Kuo dabartinė situacija panaši į 2007 metus?
Nerijus šiek tiek kalbėjo apie 2022 metus. Tenka ir socialiniuose tinkluose pasiskaityti ir žmonės sako, kad dabartinė situacija primena 2007 metus. Kaip galėtumėte palyginti šiuos laikotarpius?
Ž. Mauricas: Situacija yra iš tiesų labai panaši, nes infliacijos pagrindinis veiksnys 2022 metais buvo net ne energetinių kainų šuolis, o pinigų prispausdinimas, įleidimas į ekonomiką pandemijos laikotarpiu. Jis buvo daromas masiškai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos kitose šalyse ir netgi daugiau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai tik atsivėrė galimybės išlaidauti, žmonės kaip galvą pametę, kaip nuo grandinės nutrūkę pradėjo išlaidauti.
Dabar mes turime panašią situaciją. Mes turime energetinių kainų šuolį ir didžiulį pinigų kiekio augimą. Pamatysite, kai bus paskelbta pinigų kiekio augimo Lietuvoje statistika, ji balandžio mėnesį bus įspūdinga, nes iš pensijų pakopos pinigai atkeliaus į sąskaitas, į grynuosius pinigus, pradės augti ekonomika. Praktiškai Lietuvoje augimas bus labai panašus, koks buvo po koronaviruso.
Skirtumas tame, kad tai bus tik Lietuvoje. Euro zonoje to nebus. Galbūt kažkiek tai gali būti, jeigu valstybės bus labiau linkusios gelbėti savo gyventojus ir verslą nuo energetinių kainų šuolio. Kol kas Europos komisija, visi kiti stabdo: „Tik nedarykite to.“ Jie baiminamasi vėl to didžiulio infliacijos šuolio.
Šita situacija yra kiek pavojingesnė Lietuvai, nes mes vieni dabar pučiame tą infliacijos ir vartojimo burbulą, o kitos šalys ne. Santykinai, 2022 metais infliacija Lietuvoje buvo didelė, Latvijoje, Estijoje, netgi Lenkijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių buvo dviženklė infliacija. Jiems yra kosmosas 10 proc., kaip mums 20 proc. Dabar yra didelė tikimybė, kad mes turėsime ženkliai didesnę infliaciją nei kitos kaimyninės regiono šalys ir gerokai didesnę nei Vakar Europos šalys.
Mums pagirios viso baliaus vykstančio dabar gali būti skaudesnės nei buvo 2022 metais. Dėl to mes 2022 metais pakankamai neblogai išsisukome, kas nebūtinai garantuoja, kad išsisuksime dabar. Nerijus sakė, kad tai yra, ko gero, utopinė idėja, bet dabar reikėtų mums šiek tiek bent jau nešokti virš bambos kažkokių rezervų, sukaupti kažką tam laikotarpiui, kai mes tų papildomų pinigų nebeturėsime.
Taip pat dar ir elgsenos ekonomika, finansai, daug tyrimų rodo, kad žmonės pripranta prie lygių. Gali nukristi gyventojų nuotaikos vien dėl to, kad žmonės, kurie atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos, leisdami pinigus įpras prie tam tikro aukštesnio lygio išlaidų. Kai tų pinigų nebebus, kai jie juos išleis, tada gali ženkliai sumažinti vartojimą, padidinti taupymo normą. Bendrai, žmonių nuotaikos gali subjurti.
Tai bus būtent 2027 metų sandoris, galbūt netgi 2028 metais. Sakyčiau, kad 2027 metais dar iš inercijos judėsime. Kodėl judėsime 2027 metais? Ko gero, mes turėsime labai dosnią politiką, Vyriausybę, pensijos ir minimali alga labai smarkiai kils, nes ekonominiai rodikliai bus geri. Dėl to valstybė pratęs vakarėlį ir 2028 metais mes pamatysime, kur atėjome.
Kas laukia 2028 metais?
Kai sakote, kad pamatysime, kur atėjome, ką tiksliai turite omenyje? Aš kaip suprantu, iš to, ką jūs sakote, mes šiais, kitais metais turėtume, paprastai tariant, gerai gyventi. Kas laukia 2028 metais?
Ž. Mauricas: Kai tu aukštai pašoki, ciklas į kitą pusę persivers, nes tų papildomų pinigų, lėšų nebebus. Kai dabar turime 2,9 milijardus, gal daugiau turėsime, manau, kad taip pat nebeturėsime. Europos Sąjungos rekordinės paramos, tiesiog daugiklių sutampa. Antra pensijų pakopa yra vienas, Europos Sąjungos parama yra kitas, krašto apsaugos finansavimas dar kitas. Deficitas didės, nes reikės mokėti už tam tikrą įrangą, pirkimus. Bendrai, ciklui sulėtėjus atitinkamai deficitai didės.
Ko gero, mes galime sulaukti kalbų, bent jau pradžioje, apie galimą mokesčių didinimą, išlaidų karpymą. 2027–2029 metai bus gerokai kitokių nuotaikų. Tas ciklas bus nemaža dalimi mūsų pačių sukurtas, priešingai nei buvo 2021–2022 metais, kai po koronaviruso buvo sukurtas realiai pasaulinis ciklas. Dabar bus tik mūsų, mes konkurencingumą galime savo ženkliai sumenkinti. Dėl to pramonininkai jau skalambija varpais ir sako, kad gali būti didelė krizė Lietuvoje, nes išauginę savo kaštų bazę tapsime nekonkurencingi.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
