Daugiabučių kiemuose rytais vėl pasigirsta neužsivedančių automobilių garsai ir į darbus vėluojančių vairuotojų keiksmai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, termometrų stulpeliams pastarosiomis dienomis užsilaikius žemiau nulio pagalbą kelyje kvietusių vairuotojų skaičius, lyginant su šiltesnėmis dienomis, išaugo net keletą kartų.
Vairuotojų optimistiškai nuteikti neturėtų ir ankstesnių metų draudikų statistika. Pagal ją, sausį automobiliai vairuotojus paveda dažniausiai.
„Lyginant su gruodžiu, sausį pagalbos kelyje vairuotojams pernai prireikė 25 proc. dažniau. Pagrindinis to kaltininkas, žinoma, yra šaltis, kurio neatlaiko automobilių akumuliatoriai, kuro sistemos ar elektronika. Dėl lauką sukaustančios minusinės temperatūros taip pat neretai užšąla transporto priemonių spynelės ir kyla kitos techninės problemos“, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
Anot R. Pociaus, daugeliu atvejų nemaloni staigmena vairuotojų laukia ryte, kuomet po žvarbios nakties automobilis paprasčiausiai nebeužsiveda. Vis tik pasitaiko, kad transporto priemonės dėl šalčio genda jau kelionėje ar „įkalina“ vairuotojus darbe, prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, degalinėse ir kitose vietose, iki kurių atvažiuoti dar pavyksta, bet grįžti namo – nebe.
„Nereikėtų pamiršti, kad žiemiški orai sunkina ir vairavimo sąlygas, todėl pagalbos kelyje vairuotojams dažniau prireikia ir po eismo įvykių. Be to, netrūksta ir tokių klasikinių situacijų, kai paprasčiausiai pamirštama laiku papildyti automobilio kuro baką. Tuomet vienintelė išeitis yra sulaukti pagalbos arba su bakeliu rankose per šaltį pėdinti iki artimiausios degalinės“, – sako R. Pocius.
Draudimo eksperto teigimu, degalų trūkumas – vienas iš pavyzdžių, kai dėl neužsivedančio automobilio būna kaltas ne vien tik šaltis. Patys vairuotojai žiemą dažnai nepasirūpina ne tik degalų bako turiniu, bet ir tinkama savo transporto priemonės technine būkle. Anot R. Pociaus, Lietuvos vairuotojai vis labiau pripranta prie šiltėjančių žiemų, todėl galiausiai pasirodę šalčiai neretai užklumpa juos visai nepasiruošusius.
„Didesnės ir mažesnės šalčio bangos anksčiau ar vėliau į Lietuvą atkeliauja kiekvienais metais, todėl joms reikia ruoštis ir pasirūpinti užtikrintu automobilio veikimu. Visų pirma, vairuotojai turėtų skirti dėmesio transporto priemonės akumuliatoriui. Taip pat derėtų nepamiršti ir žiemos sąlygoms tinkančios variklio alyvos, laiku keisti kuro, oro filtrus bei pasitikrinti kitas automobilio veikimui svarbias sistemas. Be abejo, visuomet reikėtų sekti automobilio kuro sąnaudas ir esant šaltam orui nevažinėti su signalizuojančia kuro lygio lempute. Spustelėjus šaltukui, automobilis užsives geriau, jei kuro bakas nebus beveik tuščias“, – pažymi R. Pocius.
Tiesa, draudimo eksperto teigimu, net ir techniškai tvarkingų automobilių savininkams nemalonių situacijų ne visuomet pavyksta išvengti, todėl vairuotojams gali būti labai pravarti pagalbos kelyje paslauga. R. Pociaus teigimu, ją galima įsigyti atskirai arba su kasko. Skirtingi pagalbos kelyje variantai apima transporto priemonės techninės apžiūros ir gedimo šalinimo vietoje, transportavimo po gedimo ar eismo įvykio, saugojimo, degalų pristatymo, kelionės pratęsimo ar grįžimo atgal, nakvynės suteikimo kelionėje ir kitas paslaugas.
