Perspėja dėl kritinės situacijos sveikatos sistemoje: „Gyvename tam tikrame gyvulių ūkyje“

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai inicijavo įstatymų projektų pakeitimus siekiant uždrausti gydymo įstaigose imti priemokas taip iš esmės reikalaujant dvigubo apmokėjimo už tai, kas valstybės jau yra sumokėta.

„Gyvename tam tikrame gyvulių ūkyje“

Vienos iš didžiausių šalies įstaigų Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius patikino, kad šie inicijuoti pasiūlymai yra labai laiku, mat tai, kas vyksta dabar, nėra sąžininga.

„Šiandien tiek gydymo įstaigos, tiek pacientai gyvename tam tikrame gyvulių ūkyje. Pacientams, kai jie serga, ieško, kur jie galėtų gauti pagalbą, yra sakoma, kad jums dar reikės už kažką papildomai mokėti. O pacientams nėra lengva susigaudyti, ar jie turi mokėti, ar valstybė viską kompensuoja, ar tik dalį. 

Tokiu būdu pacientai pastatomi į sudėtingą situaciją, kai jiems nėra aišku ir iš jų galima prašyti papildomo apmokėjimo, nors ligonių kasos yra paskaičiavusios įkainius, taip, jie yra vidurkiniai, bet iš esmės padengia gydymo, diagnostikos, paslaugų teikimo sąnaudas“, – trečiadienį Seime kalbėjo ligoninės vadovas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naujas eksperimentas – pacientams neleis rinktis gydytojo pavardės: ar išties jie ne visi vienodai geri?

Laukia pokyčiai dėl radiologinių tyrimų kopijų: pacientai išvengs didelio nepatogumo

Pacientams – „viskas arba nieko“: įspėja, kad uždraudus imti priemokas eilės kaip tik išaugs

Pasak jo, ir pacientų, ir gydymo įstaigų atžvilgiu būtų teisinga, kad teikiant paslaugą, kuri apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tai yra mokesčių mokėtojų pinigais, nebūtų galimybės imti kažkokių papildomų mokėjimų. 

„Priešingu atveju turime kiek iškreiptą situaciją, kai dalis įstaigų, daugiausiai privatus sektorius, imdamas dvigubą apmokėjimą, turi šiek tiek geresnes sąlygas nei viešasis. Tokiu būdu galima už brangiau samdyti tam tikrus medikus, o sveikatos sistemoje tie gydytojų, tiek slaugytojų turime ribotą kiekį ir jų taip greitai neatsiranda. (...) 

Taigi sveikatos sistemai reikia taisyklų, pagal kurias žaistume visi vienodai, tokiu būdu sąžiningai teikdami paslaugas viešasis ir privatus sektorius galėtų sėkmingai bendradarbiauti“, – kalbėjo R. Jurkevičius.  

Sunku patekti tiek didesniuose miestuose, tiek regione

Seimo Pirmininko pavaduotojos, socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, sveikatos apsaugos sistema jau kurį laiką išgyvena krizę, sveikatos paslaugų prieinamumas yra tapęs problematišku.

„Yra ilgos eilės, slaugytojų, gydytojų trūkumas. Paslaugų gavimas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose tampa problematišku, nes vienur nėra specialistų, o kitur yra tiek ilgos eilės, kad tenka laukti ne vieną mėnesį. 

„Pacientams nėra lengva susigaudyti, ar jie turi mokėti, ar valstybė viską kompensuoja, ar tik dalį. Tokiu būdu jie pastatomi į sudėtingą situaciją, kai jiems nėra aišku ir iš jų galima prašyti papildomo apmokėjimo“, – sakė R. Jurkevičius.

Taip pat turime įvardyti, kad yra maži atlyginimai, vyksta specialistų perviliojimas iš vienos gydymo įstaigos, savivaldybės į kitą. Tai tiesiog yra tapę savotiškomis varžytinėmis tiek įstaigų vadovams, tiek miestų merams. 

Kita problema, kad jei gavę siuntimą nesulaukia eilės savo gydymo įstaigoje, žmonėms pasiūloma apsilankyti privačioje įstaigoje. Tačiau čia pasiūloma primokėti, pavyzdžiui, už geresnį aparatą ar aprangą, šlepetes, kombinezoną arba gavus paslaugą sąskaitoje staiga gali pamatyti tūkstantį eurų siekiančią asmens sveikatos priežiūros vadybininko paslaugos įkainį. Pacientai privalo gauti savalaikes paslaugas, nesvarbu, kur jie gyventų“, – akcentavo parlamentarė. 

„Šiandien priėjome iki rimto disbalanso“

Sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė neslėpė, kad šiuo metu dėl šio įstatymo projekto jau sulaukta daug pastabų. Vis tik ji paragino įsiklausyti į argumentus, aktyviai dalyvauti diskusijose, mat esą būtent šie pokyčiai taptų raktu, kaip subalansuoti sudėtingą situaciją viešajame sektoriuje.

„Girdime, kad tiek politikai, tiek įvairių įstaigų, organizacijų, gydymo įstaigų, tiek pacientų organizacijų atstovai tikrai apie tai turi daug nuomonių, nemažai yra nerimo. Jau esame gavę daug pastabų, kurias nagrinėjame. 

Sveikatos apsaugos ministerija negali nereaguoti į kritinę situaciją visų pirma viešajame sektoriuje. Seniai turime savo nacionalinėje sveikatos sistemoje tiek viešąsias, tiek privačias įstaigas. Šių įstaigų sąveikos dinamika jau stebima keletą metų, bet šiandien turime pripažinti, kad priėjome iki tokio rimto disbalanso, kad trinka paslaugų prieinamumas daugeliui pacientų. 

Ji konstatavo, kad daugelyje viešųjų įstaigų yra nusidriekusius labai ilgos eilės, pacientai negali patekti pas specialistus. „Nors to priežastys yra įvairios, žmogiškieji ištekliai yra vienas svarbiausių veiksnių – tai yra kiek gydytojų dirba ir koks yra įstaigų pralaidumas priimant pacientus“, – kalbėjo viceministrė. 

Pasak J. Čelutkienės, tuo metu šiandien įstatyme galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, ją interpretuojant leidžia įstaigoms piktnaudžiauti.

„Piktnaudžiavimas vyksta dvigubai apmokestinant tą pačią paslaugą, tai yra privačiose įstaigose nei vienas pacientas neišgirs žodžio „priemoka“. Ką atėję su siuntimu į privačią gydymo įstaigą daugiausiai išgirs, kad paslauga kainuoja arba 70, arba 90 eurų. Daugelyje tų įstaigų siuntimas nedaro įtakos paslaugos kainai, nesvarbu, kad yra siuntimas. Reiškia, nėra teisingai vykdoma sutartis su ligonių kasa“, – pabrėžė viceministrė. 

Eilė neturi būti susijusi su papildomu mokėjimu

Nors siūlymo oponentai piktinasi, kaip dabar žmonės negalės patekti pas gydytojus greičiau, nors ir papildomai susimokėję iš kišenės, kitaip sakant „apeiti eilę“, viceministrė pabrėžė, kad tokia tvarka nebuvo normali.

„Negali būti norma, kad konstituciniu lygiateisiškumo principu užtikrinama valstybės laiduojama sveikatos priežiūra  vieniems pacientams leidžia apeiti kitus. Tai yra labai pavojinga, dėl to ir sakome, kad šiandien situacija yra kritinė. 

Negali būti skirtinga tvarka pacientams, kurie turi siuntimus. Jei yra sutartis su ligonių kasa, bet kuri įstaiga, nesvarbu, viešoji ar privati, turi aptarnauti pagal savo pralaidumo galimybes, tačiau be mokėjimo. Eilė neturi būti susijusi su papildomu mokėjimu“, – kalbėjo viceministrė.

R. Jurkevičius pažyėmjo, kad visi pacientai sveikatos paslaugų atžvilgiu turėtų būti lygūs: „Mano galva, visi mokesčių mokėtojai sveikatos atžvilgiu yra visiškai lygūs. Tokia yra tiek mūsų Konstitucijos, tiek įstatyminės bazės esmė. Nesant medicininės indikacijos kaip nors aplenkinėti eilę, gaunant mokesčių mokėtojų apmokamas paslaugas tikrai nebūtų etiška. (...) 

Jei nenaudojame mokesčių mokėtojų pinigų, tada turime tam tikrą laisvę absoliučiai savo lėšomis ieškoti kažkokio greitesnio kelio. (...) Kitaip būsime visiškai neteisingų tų mūsų vargšų pacientų atžvilgiu, kurie neturi galimybės mokėti priemokų. Kuo jie kalti – jie visą gyvenimą mokesčius mokėjo.“

Pasak J. Čelutkienės, dėl to didelės eilės ir rikiuojasi viešosiose gydymo įstaigose, nes žmonės žino, kad nuėję privačiai turės susimokėti – specialisto konsultacija kartu su tyrimais gali atsieiti apie 300 eurų: „Jei yra siuntimas, pagal ir šiandien galiojantį įstatymą, taip būti neturėtų. Deja, realybė yra kita, tai mus ir skatina imtis priemonių.“

Viceministrė priminė, kad mokamos paslaugos yra visiškai atskiras dalykas – vienu atveju pacientui neturint siuntimo arba apskritai valstybei jų nekompensuojant. „Tai yra ir dalis kraujo tyrimų, ir grožio paslaugos, tam tikros kitos procedūros, kurios neturi didelės reikšmės gyventojų sveikatai, gyvybei ir baigtims“, – sakė ji. 

Privačios įstaigos ne tik gali prašyti priemokų, bet ir pasirinkti pelningesnes paslaugas

Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė paantrino, kad dvigubo apmokėjimo už tą pačią paslaugą, kuri apmokama valstybės, neturėtų būti, tačiau kartu vylėsi, kad ir valstybėse įstaigose atsiras daugiau prieinamų paslaugų.

„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad konsultacijos kaina pas specialistą, nesvarbu su siuntimo ar be jo, būtų buvusi ta pati. Ir teko susimokėti. Tad pacientams labiausiai reikia skaidrumo ir aiškumo – jei paslauga apmokama iš PSDF, ji turi būti suteikta be jokių papildomų priemokų.

Tačiau pacientams taip pat yra labai svarbus dalykas papildomos paslaugos, kurios yra neapmokamos. Kaip suprantu, čia ta teisė ir galimybė lieka ir labai tikiuosi, kad papildomų paslaugų pradės teikti ir viešosios, valstybinės įstaigos.

Dabar pacientai kartais renkasi privačias įstaigas vien dėl to, kad viešoji įstaiga negali užtikrinti tam tikrų komforto sąlygų, ko pacientui reikia. Tačiau pacientas ir žinos, kad moka už papildomą paslaugą, o ne dar kartą susimoka už, kas jau yra užmokėta su mokesčiais“, – komentavo pacientų atstovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad privačioms įstaigoms ne tik palikta landa imti priemokas, bet ir iš esmės pasirinkti pelningesnes paslaugas. 

„Pavyzdžiui, privati onkologinė klinika Kaune sako, kad norėtų teikti dienos stacionaro paslaugas pacientams, tačiau negauna apmokėjimo iš ligonių kasų ir kartu teikia, kad yra eilės pas onkologus šioms paslaugoms gauti. 

Bet kas tada atsitiks, jei suteiksime tokią galimybę – nueis tie patys specialistai, kurie dirba viešojoje įstaigoje ir joje besigydantys pacientai nukentės. Dar plačiau žiūrint, ką reiškia kai onkologinis pacientas gydosi viešojoje įstaigoje, jis turi multidisciplininę komandą, o privati įstaiga gali pasirinkti, kokią paslaugą teikti – tą, kuri pelninga, apsimoka, kuri nerizikinga“, – pastebėjo I. Drėgvienė.