Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras apibendrino 2012 m. mirusių nuolatinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenis. Išankstiniais duomenimis 2012 m. mirė 40 938 žmonės, t. y. 99 asmenimis mažiau negu 2011 metais, – vyrų 253 mažiau nei užpernai, o moterų – 154 daugiau nei 2011 metais.
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi, rašoma pranešime spaudai. Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2012 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,6 proc., nuo piktybinių navikų – 19,5 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų.
2012 m. Lietuvoje mirė 20 691 vyras. Daugiausia (47,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinė) liga.
Nuo piktybinių navikų 2012 m. Lietuvoje mirė 4 468 vyrai, t. y. 21,6 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio piktybinių navikų.
13,5 proc. visų 2012 m. mirusių vyrų mirė dėl išorinių priežasčių. Iš 2 790 vyrų 57,7 proc. – nuo nelaimingų atsitikimų: transporto įvykių, nukritę, paskendę, apsinuodiję, 27,0 proc. – nusižudė. Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 3,2 karto daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2012 m. nuo jų mirė 1 160 vyrų, – 5,6 proc. visų mirusių vyrų.
2012 m. Lietuvoje mirė 20 247 moterys. Daugiausia (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2012 m. mirė 3 530 moterų – 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų.
Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 870 moterų, t. y. 4,3 proc. visų mirusių moterų. Moterų savižudybių skaičius 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 13,4 proc.
2012 m. 39,3 proc. mirusių vyrų ir 15,0 proc. mirusių moterų buvo 16–64 m. amžiaus. Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (19,0 proc.), tyčinio susižalojimo (7,6 proc.), kepenų ligų (6,5 proc.). Iš 16–64 m. amžiaus mirusių moterų 12,1 proc. mirė nuo išeminių širdies ligų, 8,3 proc. – moters lyties organų piktybinių navikų, – 8,2 proc. nuo kepenų ligų.
2012 m. mirė 124 1–17 metų amžiaus vaikai: 83 berniukai ir 41 mergaitė. Pagrindinės priežastys – išorinės (53,2 proc.), piktybiniai navikai (15,3 proc.) ir nervų sistemos ligos (9,7 proc.). Nuo išorinių mirties priežasčių 2012 m. mirė 44 berniukai ir 22 mergaitės.
2012 m. mirė 118 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2011 m. – 26 kūdikiais mažiau. Išankstinis kūdikių mirtingumo rodiklis 2012 m. – 3,5/1000 gyvų gimusių (2011 m. – 4,2/1000 gyvų gimusių). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys: perinatalinio laikotarpio ligos (43,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (28,8 proc.) ir kvėpavimo sistemos ligos (7,6 proc.).
Duomenys Mirties priežasčių registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Nuo 2011 m. mirties priežasčių kodavimui yra naudojamas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis.
