Generalinė prokuratūra apibendrino nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 2008 m. ikiteisminių tyrimų rezultatus. Istorinio teisingumo atkūrimui praėjusiais metais buvo skirti 8 ikiteisminiai tyrimai – 3 pradėti dėl tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, 4 – dėl okupuotos valstybės civilių piliečių trėmimo, 1 ikiteisminis tyrimas – dėl genocido.
Pernai teismams perduotos 3 baudžiamosios šios kategorijos bylos. Dviejose iš jų surašyti kaltinamieji aktai, viena baigta prokuroro nutarimu skirti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones. Bylas Kauno apygardos teismui perdavė Kaišiadorių ir Alytaus rajono apylinkių prokuratūros.
„Tenka pripažinti, kad prokurorai neišnaudojo galimybės ištirti okupacijos metu padarytų nusikaltimų – iki pat 1998 metų teismui praktiškai nebuvo perduota panašių bylų, nors tuomet buvo ir daugiau objektyvių galimybių išaiškinti šių nusikaltimų faktus ir nustatyti gyvus kaltininkus, įvykio liudytojus, užfiksuoti jų parodymus, surinkti dokumentinius įrodymus“, – teigia generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Pasak jo, šiais metais nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimas liks viena svarbiausių prokuratūros veiklos krypčių.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus vertinimu, rezultatų pavyko pasiekti dėl išskirtinio Kauno apygardos prokuratūros vadovų dėmesio ir organizacinio pobūdžio priemonių taikymo. Neigiamai vertinta kitų apygardų prokuratūrų veikla, kuriose nebuvo baigta ir teismui perduota nė viena šios kategorijos baudžiamoji byla.
Statistiškai negausūs pernykščiai nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų tyrimo rezultatai Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus atliktame apibendrinime paaiškinami tuo, kad nuo šių nusikaltimų padarymo praėjo didelis laiko tarpas; galimi kaltininkai, nukentėjusieji ir liudytojai sulaukė senyvo amžiaus, jų sveikatos būklė tapo silpna; Lietuvos ir kitų šalių archyvuose neišliko ar yra prokurorams neprieinami šiuos nusikaltimus galintys padėti išaiškinti dokumentai. Suteikti teisinę pagalbą dėl tokio pobūdžio dokumentų pateikimo ar galimų kaltininkų – okupacinio laikotarpio represinių ar kitų struktūrų pareigūnų likimo nustatymo – atsisako Rusijos, Izraelio bei Baltarusijos kompetentingos teisėsaugos institucijos.
Primintina, kad nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo šalyje buvo pradėti 226 ikiteisminiai tyrimai dėl okupacijų laikotarpiu Lietuvoje padarytų nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų. Iš šio baudžiamųjų bylų skaičiaus 20 baudžiamųjų bylų (8,9 proc.) dėl 29 asmenų buvo perduotos teismui. Iš jų – kaltinamieji aktai surašyti 18 bylų, 2 bylos baigtos prokuroro nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Tik 2 teismui perduotose šios kategorijos baudžiamosiose bylose 4 kaltinti asmenys (13,8 proc.) buvo išteisinti, 2 asmenų bylos teismuose dar neišnagrinėtos. Šešių asmenų atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir asmenys nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis: 1 asmuo – laisvės apribojimu; 5 asmenys – laisvės atėmimu, tačiau visi jie atleisti nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės. Šešiems asmenims baudžiamosios bylos nutrauktos dėl nepakaltinamumo – jiems paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės. Penkių teisiamųjų atžvilgiu teismas baudžiamąsias bylas nutraukė teisiamiesiems mirus iki bylos išnagrinėjimo.
Pastebėtina, kad visose teismui perduotose bylose ikiteisminį tyrimą atliko tik patys prokurorai. Ikiteisminio tyrimo praktikoje per 18 metų nebuvo atvejų, kad teismui būtų perduota šios kategorijos baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą būtų atlikę ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai.
