Pagal Kultūros ministerijos parengtą ir su arkivyskupijomis, religinėmis bendruomenėmis suderintą dokumentą, didžiausios sumos – 2,9 mln. eurų – gali tikėtis Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai sutvarkyti planuojama skirti 2,3 mln. eurų, Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksui – 1,9 mln. eurų, Bernardinų vienuolyno ansambliui Kaune – 1,8 mln. eurų, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikai – 1,7 mln. eurų, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrai – 1,3 mln. eurų.
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika turėtų sulaukti daugiau kaip po 800 tūkst. eurų injekcijų.
Bernardinų vienuolyno ansambliui Vilniuje ketinama duoti 460 tūkst. eurų, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikai – 240 tūkst. eurų.
Sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašas sudarytas, nes skirti lėšų visiems į įvairias programas įtrauktiems maldos namams, vienuolynams, kitiems objektams nėra galimybės. Pinigai bus skiriami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Kultūros ministerija pabrėžia, kad lėšos numatytos svarbiausiems šalies sakralinio kultūros paveldos objektams.
„Ministerijai svarbu, kad būtų išsaugoti svarbiausi Lietuvos sakralinio kultūros paveldo objektai, kurie neatsiejami nuo mūsų kultūros, į juos pirmiausiai krypsta turistų akys, nes jie yra unikalūs ir menantys mūsų, kaip europietiškos kultūros ir architektūros raidą, taip pat prie šių objektų sutvarkymo daug pastangų deda bendruomenės, kurios aktyvus dalyvavimas labai svarbus veiksnys“, – BNS sakė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.
