Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis svarstė, kad ministras sulaužė visas Lietuvai duotas priesaikas.
„Jūs sakėte, kad davėte daug priesaikų, gal 4–5 Lietuvos valstybei. Aš taip metaforiškai, politiškai, per diplomatinių klaidų prizmę sakyčiau, kad jūs jas visas sulaužėte. Paaiškinsiu, kodėl. Jūs perdavėte mums nedraugiškos valstybės reikalavimą, esminį nedraugiškos valstybės, kuri dabar kartu su Rusija griauna Europos saugumo architektūrą reikalavimą laisvam Taivanui, neturėdamas tam įgaliojimo, neturėdamas Užsienio reikalų komiteto palaiminimo. Jūs tai padarėte slaptai. Kiek aš žinau, Užsienio reikalų ministerijoje apie tai žinojo keturi žmonės. Tai aš abejoju, ar žinojo net jūsų vadai, kurie apsimeta, kad žinojo. Ir tai, kad jūs tai padarėte slapta nuo tautos atstovų, nuo žurnalistų, nuo Lietuvos žmonių, vykdydamas priešiškos valstybės pagrindinį reikalavimą, man sukelia didžiulę nuostabą“, – posėdyje kalbėjo Ž. Pavilionis.
„Trečias, mano akimis, diplomatinis nusikaltimas – kad tame non-paper'yje buvo daug Lietuvos interesų. Mes norime Taivano investicijų, mums reikia dvigubo apmokestinimo susitarimo, bet jūs juos sąlygojate su Kinijos reikalavimų įvykdymu. Realiai jūs Lietuvą darote komunistinės Kinijos sąjungininke tokiu atveju ir pasakote, kad dvejus metus pats neįgyvendinote tų įsipareigojimų, kuriuos pirmoji ir antroji socialdemokratų Vyriausybės bei mūsų Vyriausybė faktiškai įvardijo. Nekalbant apie tai, kad jūs užsienio politikos vairą atidavėte radikalams, prorusiškiems radikalams, kurie džiaugėsi ir čia susitikinėjo su Kinijos delegacija“, – pridūrė jis.
Budrys sulaukė aštrių konservatorių klausimų ir kritikos santykių su Kinija tema: sulaužėte visas priesaikas
Savo ruožtu K. Budrys tokius Ž. Pavilionio pareiškimus vadino šlykščiais.
„Kai jūs pradedate savo pasisakymą nuo turbūt paties žiauriausio, įžeidžiamiausio, grubiausio kaltinimo valstybės pareigūnui, aš jums galėčiau pasakyti daug ką, bet bandau surasti sau žodžių susitvardyti ir interpretuoti jūsų bei kituose pasisakymuose visą šitą tiradą, kuri jums garbės nedaro. Tai yra tiesiog šlykštu, kas iš jūsų lūpų čia skamba“, – atsakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tuo metu konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad K. Budrys diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo siekia tik norėdamas išsaugoti savo poziciją ministro kėdėje.
„Pora pastabų nuo savęs. Aš tikrai vertinu K. Budrį kaip aukšto lygio pareigūną, su kuriuo teko daug metų dirbti. Tačiau šitoje vietoje, kurioje mes dabar esame, jūsų, kaip ministro, pozicijoje, ir visame šitame galvosūkyje vis tik mums neišsisklaido abejonės, kad jūs visa tai darote ne dėl Lietuvos nacionalinio intereso, o tik dėl to, kad išsaugotumėte poziciją, savo, kaip užsienio reikalų ministro, kėdę. Tai irgi nėra gerai, tai netarnauja nacionaliniams interesams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Prezidentas Gitanas Nausėda birželį sakė, kad K. Budrio ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
Tuo metu koalicijoje esančių „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga svarstė, jei ryšiai su Pekinu iki Naujųjų metų nebus atkurti, premjeras Mindaugas Sinkevičius turės teisę apsispręsti, ar tam yra objektyvių priežasčių.
K. Budrys: diplomatiniai santykiai reiškia turėti kanalą
K. Budrys konservatoriams kartojo, kad diplomatinių santykių atkūrimas nereiškia gerų ryšių užmezgimo. Pasak jo, tai Lietuvai suteiktų bendravimo su Pekinu kanalą.
„Diplomatija nėra vien tiktai bendravimas su draugais, nėra vien tiktai gražūs priėmimai – tai yra galimybė kalbėtis. Kad nebūtų tokios situacijos, kaip kad ir jūsų kitame klausime buvo suformuluota, kai turi vadovautis kokiais nors leidiniais ar partijos laikraščiais, kad sužinotum vieną ar kitą poziciją. Ne taip sužinome poziciją. Kaip galima remtis vienu ar kitu komentatoriumi arba propagandiniu straipsniu ir pagal tai spręsti tolesnius veiksmus? Tam ir yra diplomatija, kad mes galėtume įsivertinti. Aš galiu jums garantuoti, kad Lietuvos interesams bus atstovaujama ir ginama – tai, ką dariau visada“, – dėstė ministras.
„Turėti diplomatinius santykius nereiškia turėti gerus santykius – tai reiškia turėti kanalą. Visi mūsų NATO sąjungininkai turi intensyvius diplomatinius santykius su Kinija ir veikiantį atstovavimą, sprendžia įvairius klausimus. Kai kurie siekia santykius gerinti, kai kurie sprendžia dideles problemas, o Lietuvos uždavinys yra turėti tokį kanalą, kad jis veiktų. Dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad tai nebuvo Lietuvos sprendimas neturėti diplomatinio atstovavimo. Tai buvo Kinijos sprendimas tuo metu, o tuometė Vyriausybė, kiek galiu dabar pasakyti, matydamas visus dokumentus, nepertraukiamai siekė, ir ministras (Gabrielius – ELTA) Landsbergis nepertraukiamai siekė atkurti diplomatinį atstovavimą su Kinija. Todėl kai kvestionuojamas pats poreikis turėti ambasadą – man čia kažkas nesutampa“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kodėl Lietuvai reikėtų bendrauti su Kinija, diplomatijos vadovas akcentavo, kad Vilniaus ir Pekino ryšiai jau dabar yra intensyvūs.
„Ką Lietuva iš to turėtų? Ji turėtų kanalą, galimybę bendrauti ir kalbėtis tais klausimais, kurie mums yra sudėtingi. Mes šiuo metu turime realių, sudėtingų klausimų, kuriuos spręsdami prašome kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagalbos, nes patys to padaryti net negalime“, – sakė K. Budrys.
„Nepaisant to, kad neturime diplomatinio atstovavimo, mūsų ekonominiai ryšiai su Kinija yra intensyvūs. Mūsų verslas ten turi interesų, taip pat ir mes – mūsų importas yra išaugęs. Turime priklausomybių, ir visus tuos klausimus taip pat reikia spręsti, ginant mūsų įmonių, kurios ten jau yra, interesus. Mes galime užsimerkti, apsimesti, kad niekas nevyksta, bet tai vyksta“, – pridūrė jis.
Vis tik, tokiais ministro argumentais abejojo ekspremjerė Ingrida Šimonytė.
„Tai, ką jūs kalbėjote apie tam tikras verslo realijas, šitie dalykai turbūt taip pat galioja kalbant ir apie tokias valstybes, kaip Rusija ir Baltarusija. Ten mes irgi turime verslų, kurie, deja, ten turi interesų ir kartais turi visokiausių problemų. Tai čia toks argumentas yra šiaip sau. Aš norėčiau patikslinti: jūs čia nieko naujo nepasakėte. Aš esu viešai ne vieną kartą pasakiusi, kad Kinija buvo ta valstybė, kuri nusprendė pažeminti santykių lygį, tai ne mes tai nusprendėme. Mes buvome atviri iniciatyvai kažkaip tą situaciją peržiūrėti, bet jūsų žodis „siekė“, nepykit, yra šioks toks perdėjimas“, – tikino ji.
„Bet kuriuo atveju, tie dalykai nevyko viešai. Ir man atrodo, kad čia yra esminė problema, nes diplomatija yra viena, o tai, ką jūs darote dabar, aš nežinau, ar tai galima būtų priskirti diplomatijai. Nes dabar, kokia bebūtų realybė, o gal ji tokia ir yra, bet visas šitas vaizdas atrodo... Kai jūsų asmeninis likimas būtų susietas su šito klausimo išsprendimu iki sausio 1 dienos viešai, kitų žmonių, atrodo, kad jūs labai stengiatės įvykdyti šitą užduotį, nors aš nesakau, kad tai yra uždavinys, kurio išvis nereikia spręsti“, – pridūrė politikė.
K. Budrys teigė darysiantis viską, kad sprendimai dėl Lietuvos užsienio politikos bei diplomatinių ryšių nebūtų vedini asmeniškumų ir ego.
„Aš darysiu viską, kad nebūtų jokių asmeninių sprendimų, nes dėl asmeninių sprendimų, įvairių ego vedinų veiksmų ir aplaidumo mes jau dabar turime reikalų. Sieksiu, kad viskas vyktų taip, kaip ir privalo vykti normalioje valstybėje, įvertinus visas aplinkybes“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Turint konkrečius veiksmus, suprantant rizikas ir kaštus, taip, kaip 2021 metais nebuvo padaryta. Aš darysiu viską, kad nebūtų taip, kaip buvo 2021 metais. Nebuvo įvertintos aplinkybės, nebuvo įtraukti tie, kurie turėjo būti įtraukti“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, opozicijai priklausantys liberalai neatmeta inicijuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui K. Budriui. Ar bus imtasi tokios iniciatyvos, anot jų, priklausys nuo tolesnių diplomatijos vadovo veiksmų Taivaniečių atstovybės atžvilgiu.
Praėjusią savaitę Lietuvoje, siekiančioje atkurti diplomatinį atstovavimą su Pekinu, lankėsi Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir misijos prie Europos Sąjungos (ES) diplomatai.
Užsienio reikalų ministerija po susitikimo su Kinijos atstovais nurodė, kad sutarta ateityje pratęsti konsultacijas. K. Budrys teigė, kad šis susitikimas nėra išskirtinis – tai vienas iš vykstančių pokalbių, po kurio bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvai yra realu iki metų pabaigos susitarti dėl diplomatinio atstovavimo su Kinija.
Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.




