Apie Vokietijos karius, bei jų pageidavimos ir kodėl jie kitokie negu lietuvių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus.
Nekilnojamojo turto agentūra Vilniuje ir Kaune ieško kelių šimtų butų atvykstantiems vokiečių kariams ir jų šeimoms. Kokio būsto ieško vokiečiai? Kaip jūs galėtumėte apibrėžti, kur jie dėlioja prioritetus?
M. Čiulada: Be abejo, jie nėra kažkuo išskirtiniai ar ypatingi, ar kažkokio ypatingo to būsto ieško, bet tam tikros savybės juos domina. Pavyzdžiui, jie teikia prioritetą naujai statybai. Aišku, jie ieško įrengto, kokybiško, patogaus būsto.
Tai vis tiek reikia suprast, kad pradinėj stadijoj mes dabar turim atvykstančius karius ir jie savanoriškomis paskatomis čia atvyksta, tai natūralu, kad jie ieško gero būsto. Nėra išskirtinių kažkokių rajonų, tarkim, turim išnuomoję būstus ir Senamiestyje, turim išnuomoję būstus, tarkim, Pilaitėje ar miegamuosiuose, kituose rajonuose.
Tai kažkokio vieno šablono nėra, bet tiesiog yra pavieniai asmenys, yra ir su šeimomis, o kiti – su naminiais gyvūnais. Kiekvienas turi savo istoriją, savo konkretų poreikį ir tą poreikį mes stengiamės atliepti.
Kuo dažnai skiriasi lietuvių pageidavimai, norai nuo vokiečių? Nes teko girdėti, berods, tai ir jūsų žodžiai buvo paminėjimas, kad vokiečiai dažnai ieško komfortiškesnio, didesnio būsto. Taip pat žiūri, kad būtų ir buitinė technika, ir parkavimas, jeigu požeminė aikštelė dar geriau. Kokie jų prioritetai?
M. Čiulada: Pirmenybę jie, be abejo, teikia naujai statybai. Ir čia turim šiek tiek neatitikimą, kad nauja statyba nuėjo šiek tiek mažėjimo kryptimi. Tai yra, kad trys kambariai šiuo metu statomi yra 55-60 kvadratinių metrų. Tai vokiečiai tokių butų nelabai supranta.
Jie pripratę, kad jeigu trijų kambarių, tai turi būti 70-80 kvadratinių metrų. Be abejo, jie ieško erdvesnių galbūt būstų. Jiems, be abejo, svarbus yra požeminis parkingas. Jie gimę su automobiliais yra.
Tai natūralu, kad jiems susisiekimas yra svarbu. Tai ar jie ieško būti arčiau savo ofiso, ar būti pakankamai greitam atstume iki poligono, tai jiems tam tikri kriterijai svarbūs. Ar jie skiriasi nuo lietuvių nuomininkų? Iš tiesų ne. Ta prasme, jie tiesiog sudaro normalią metinę nuomos sutartį, kurioje viskas yra apibrėžta ir nieko ten išskirtinio nėra.
Dar teko girdėti, jūs patvirtinkit ar paneikit, kad jiems prioritetas yra, kad viskas būtų skaidru ir jie nori, kad būtų tikrai nuomos sutartys tvarkingos, kad būtų pervedami pinigai, jokių grynųjų ir panašiai. Ar tai tiesa?
M. Čiulada: Be abejo, jie sudaro sutartį lietuvių-vokiečių kalba ir mokėjimai jiems yra kompensuojami iš Bundesvero. Ir šiuo atveju jie neturi jokių kitų minčių, kad gali būti kitaip ir tiesiog tos sutartys yra legalios, yra registruotos ir viskas ten tvarkoje yra.
Patys vokiečiai moka už būstą, ne iš Lietuvos?
M. Čiulada: Jie nuomojasi kaip fiziniai asmenys, bet jiems kompensuojama tai yra. O dar toks gal išskirtinumas yra, kad jie vis dėlto nori, kad dažną kartą, kad nuomos kaina su komunaliniais būtų vienoje sumoje. Tai čia gal toks šiek tiek skirtumas nuo lietuvių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Frydrichas III
