• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per Lietuvą ritasi lietaus debesys, kai kur lietus iškrito gausiai, trankosi žaibai. Štai skaitytojai dalinasi nuotraukomis iš Ukmergės rajono, kur iškrito dideli ledėkų gabalai. Tokių ledėkų reikėtų pasisaugoti, nes gali ir gyventojų daiktus apgadinti.

Per Lietuvą ritasi lietaus debesys, kai kur lietus iškrito gausiai, trankosi žaibai. Štai skaitytojai dalinasi nuotraukomis iš Ukmergės rajono, kur iškrito dideli ledėkų gabalai. Tokių ledėkų reikėtų pasisaugoti, nes gali ir gyventojų daiktus apgadinti.

REKLAMA

Sinoptikai prognozuoja, kad ketvirtadienio dieną daug kur nupils trumpas vasariškas lietus su perkūnija.

Oras šils iki 24–26 laipsnių šilumos, bet kur bus lietinga, gali būti keliais laipsniais vėsiau.

„Kitaip tariant, artimiausią parą – įprastos lietuviškos vasaros orai“, – sako sinoptikas Naglis Šulija. 

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja dalinasi ketvirtadienį užklupusių didelių ledėkų vaizdais.

Vilniuje ketvirtadienį taip pat gausiai trankėsi žaibai, pliaupė lietus su krušos gabaliukais.

Penktadienio naktį lietaus tikimybė menka, bet vietomis suboluos rūkas. Dieną kai kur trumpai palis. Naktį atvės iki 13–15, dieną šils iki 25–27, prie jūros 20–22 laipsnių šilumos.

REKLAMA
REKLAMA

Šeštadienį daug kur palis, vėl vietomis su perkūnija. Naktį atvės iki 14–16, dieną šils iki 22–24 laipsnių šilumos. Lietaus bus ir sekmadienį.

REKLAMA

„Ką gi, Lietuvoje – įprasta lietuviška vasara“, – pastebi N. Šulija. 

Anot sinoptiko Naglio Šulijos, kitas mėnuo neturėtų pažerti didelių netikėtumų. Be to, yra kelios geros žinios lietuviškos vasaros mėgėjams.

Birželio mėnesį sinoptikai stebėjo įdomų reiškinį – Europą per vidurį dalijo anticiklono juosta, kuri lėmė, kad toje žemyno dalyje buvo sausa ir šilta, o kai kur labai karšta. Tokie orai tęsėsi ir Lietuvoje. Tuo metu Šiaurės ir Pietų Europoje ciklonas nešė kritulius nuo sniego Skandinavijos kalnuose iki birželio mėnesiui neįprastų liūčių Viduržemio jūros regione. 

REKLAMA
REKLAMA

Šis vaizdas jau keičiasi. Į Lietuvą nuo Ukrainos ateina nedidelis ciklonas. Netrukus jis turėtų susijungti su Islandijos pusėje esančiu ciklonu, kas reikš, kad Šiaurės Europa gaus daugiau kritulių, o Lietuvoje kuriam laikui įsivyraus lietuviška vasara: su debesėliais, nesmarkiu lietumi ir nekepinančia šiluma.  

„Atmosferoje atsiras drėgmės, prasidės lietūs. Gal nelabai intensyvūs, bet pamažu jie ras savo kelią“, – komentuoja N. Šulija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik atmosferos slėgis ne visada bus vienodas. Kai kada pasirodys daugiau saulės, kartais – daugiau debesų ir lietaus. 

„Žvelgiant apie 10 dienų į priekį, orai bus būdingi lietuviškai vasarai: su debesėliais, lietučiais, [šiluma] ne itin karšta. Dienomis kai kada bus apie 25 šilumos. Tai jau dabartinė norma“, – sako sinoptikas.

Ilgalaikė liepos mėnesio orų prognozė

Tik ar tokie orai, kurie bus liepos pradžioje, išliks visą mėnesį? Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos publikuoja vidutinę liepos mėnesio prognozę, mėnuo bus apie 1,5 laipsnio šiltesnis už standartinę klimato normą, o didžioji jo dalis – šiek tiek drėgnesnė už normą. 

REKLAMA

„Tai reiškia, grybų bus“, – šypsosi N. Šulija.

Kita gera žinia – sausrą nutraukęs lietus išgelbės pievas, miškus. Tik liepos pabaigoje turėtų grįžti sausesnis klimatas. Tačiau Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas, doc. dr. Gintautas Stankūnavičius prognozuoja, kad to sulauksime greičiau.

„Ilgalaikių prognozių duomenimis birželio mėnesio pabaigoje slėgis virš Šiaurės Europos sumažės, o vidutinė oro temperatūra bus artimesnė daugiamečiam vidurkiui, tačiau liepos pirmoje pusėje vėl turėtų grįžti karštesni ir sausesni orai aukštesnio slėgio fone. Todėl sausringos sąlygos gali vėl atsinaujinti“, – feisbuke prognoze dalijasi G. Stankūnavičius.

REKLAMA

Naujienų yra ir keliaujantiems į Pietų Europą. Po birželio mėnesį praūžusių liūčių ten grįžta karščiai. Tiesa, pastarosiomis savaitėmis neįprastai šilta buvo Suomijoje, bet pagal naujausias prognozes, beveik visos Senojo žemyno šalys grįžta prie sau būdingų vasaros orų. 

Anot G. Stankūnavičiaus, šių metų pavasaris ir vasaros pradžia išsiskyrė ne pačiais geriausiais rodikliais.

„Šio kalendorinio pavasario pabaiga ir vasaros pradžia lyginant su daugiamečiais duomenimis buvo labai anomali. Pirmiausia, šis anomalumas (nuokrypis nuo normos) pasireiškė per beveik pastovius blokuojančius procesus virš Europos, kurių dėka Šiaurės Atlanto drėgmė kartu su atmosferos frontais ir žemo slėgio sūkuriais buvo nukreipta aplinkiniais keliais į Arktį ir Viduržemio jūros baseiną, o Vidurio bei dalyje Šiaurės ir Vakarų Europos pastoviai laikėsi aukštesnio slėgio laukas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, tokios sąlygos su nedideliais pokyčiais išliko nuo gegužės antro dešimtadienio pradžios iki dabar. Aišku, ilgos trukmės atmosferos cirkuliacijos anomalija negalėjo nedaryti įtakos orų anomalijoms.

Tai, visų pirma, ilgas laikotarpis be kritulių – vietomis Lietuvoje lietaus nebuvo ilgiau nei mėnesį. Vyravo sausos kontinentinės kilmės poliarinės oro masės. Vidutinė santykinė šio laikotarpio drėgmė tesiekė 50–57 %, o minimali atitiko pusdykumių sąlygas (18–23 %). Galiausiai, dalyje vakarinių Lietuvos rajonų paskelbta stichinė sausra – jau dabar aišku, kad laukia sumažėjęs kai kurių žemės ūkio kultūrų derlius (tam turėjo įtakos ir vėlyvos gegužės šalnos). Nuseko upės ir kiti vandens telkiniai, miškuose susidarė labai palankios sąlygos kilti gaisrams. 

REKLAMA

Praeitą savaitgalį santykinai silpnas (pagal sukimosi momentą bei slėgį jūros lygyje) pietinis ciklonas (nuo Karpatų regiono) lėmė pirmą gausų lietų nuo sauso laikotarpio pradžios vakariniuose, pietvakariniuose ir vietomis centriniuose rajonuose, o šios savaitės pradžioje ir šiauriniuose bei šiaurės rytiniuose rajonuose. Pavienės stiprios liūtys vietomis „išpylė“ nuo ketvirtadalio iki vienos mėnesio kritulių normos, daug kur griaudėjo perkūnijos, šiaurės rytuose fiksuota kruša. Po šių lietaus epizodų šiek tiek atsigavo pievos ir miesto želdiniai, tačiau iki paviršiaus „nuskustos“ miestų vejos atsigauna labai lėtai, nes smarkių liūčių metu kartu su sukietėjusiu dėl sausros gruntu jos veikia kaip geras slydimo paviršius ir drėgme neįsisotina“, – apžvelgia klimatologas.

Taigi sausra didžiojoje Lietuvos dalyje tęsiasi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, blogiausia situacija susidariusi šiaurės rytinėje šalies dalyje. Labai mažai lietaus gavo Rokiškis, Utena, Kupiškis, Zarasai, Švenčionys. 

O žurnalistiniai šiukšlėkai dar durnesnių žodžių nesugalvojo?
Ledėkai,tikrai parašė dideli durnėkai
Patys jūs žurnalistai kaip tie ledėkai. Jau bjauru skaityti daugelį straipsnių. Daug svetimybių ir iškraipytų žodžių. Ar studijuojant žurnalistiką taisyklingos lietuvių kalbos jau niekas nebemoko? Nes matau, kad mokantis mokykloje žinios buvo prastai įsisavintos.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų