Primenama, kad šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga, turinti sudariusi sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusišką nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą, taip pat – ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimą.
Taigi vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma gydytojui skiriant tyrimus privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams turi būti užtikrinta, kad už juos mokėti nereikės.
Kai kurie tyrimai – tik kas 2 metus
Tačiau jei profilaktiškai pasitikrinti sveikatą pas gydytoją gyventojas gali kasmet, dalimi atvejų paskirti tyrimus gydytojas galės tik kas dvejus metus.
Apsilankius profilaktinio vizito pas šeimos gydytoją jis turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Tuo metu profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių.
Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:
- bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;
- gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per 2 metus, o nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
- cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
- elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
- albumino / kreatinino santykis šlapime;
- C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);
- biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;
- skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);
- gliukozės tolerancijos testas;
- prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
- pulsoksimetrija, spirometrija;
- koprograma, enterobiozės tyrimas;
- ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
- tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;
- natriuretinio peptido tyrimas.
Be to, šeimos gydytojas tam tikrais atvejais gali skirti sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį ir kt.
Tiems pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais, kraujo krešumo tyrimą nemokamai galima atlikti 12 kartų per metus. Tuo metu sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus, rekomenduojama, kas tris mėnesius, nemokamai atliekamas glikozilinto hemoglobino tyrimas.
Šeimos gydytojas vykdo ir nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos, atlikdamas anti-HCV testą asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir nepriskiriamiems rizikos grupei, taip pat šis testas atliekamas asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.
Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Tiesa, visai kita situacija, jei pacientas turi nusiskundimų, serga, tuomet reikalingi kraujo tyrimai gali būti atliekami dažniau, išsamesnius tyrimus, apmokamus PSDF lėšomis, gali paskirti ir gydytojai specialistai.
Taigi, apie kokius mokamus tyrimus eina kalba, kai [valstybė] rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus? Kaip galima rūpintis sveikata neatliekant tam būtinų tyrimų? Nekalbant apie gydymą susirgus... .
