Naujo politinių partijų susitarimo prioritetas – energetikos problemos, emigracija bei vystomasis bendradarbiavimas. Dėmesys skiriamas užsienio politikos klausimams, į aukštojo mokslo ir krašto apsaugos problemas nebus gilinamasi.
Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas ir jo narys Petras Auštrevičius.
Politinės partijos 2004 metais buvo pasirašiusios ketveriems metams susitarimą, numačiusį esminius užsienio politikos tikslus ir jų įgyvendinimo priemones. Šiemet šis susitarimas baigia galioti, dėl to partijos jau pradeda konsultacijas, kokie dalykai turėtų būti akcentuojami naujajame dokumente.
Šio susitarimo gairės penktadienį už uždarų durų buvo aptartos ir URK posėdyje.
Pasak J. Karoso, buvo nutarta šiemet pasibaigusį partijų susitarimą priderinti prie pasikeitusios situacijos.
Anot jo, yra rengiamas susitarimo projektas, kuriame akcentuojami svarbiausi Lietuvos užsienio politikos tikslai. Šis projektas bus siūlomas partijoms pasirašyti. „Ką manome esant tikslinga laikyti svarbiais užsienio politikos dalykais, tuos dalykus fiksuojame projekte, po to jis bus siūlomas politinėms partijoms pasirašyti“, - portalui „Balsas.lt“ sakė J. Karosas.
Pasak komiteto pirmininko, šiuo metu aktualiausi dalykai yra energetika, kaimynystės politika, svarbūs išeivijos, emigracijos klausimai. Jo teigimu, energetikos politikos klausimai iškils į pirmą planą, tačiau pridūrė, jog pagrindiniai dalykai išliks tie patys, kaip ir senajame susitarime. „Tai, kas dabar mūsų gyvenime aktualu, iškelsime kaip tęstinus dalykus naujoms valdžioms, naujam parlamentui“, - sakė J.Karosas.
J. Karosas teigė, jog su partijomis ketinama tartis išimtinai tik užsienio politikos klausimais, dėl to nekomentavo, kaip yra įgyvendinamas partijų susitarimas dėl aukštojo mokslo. „Šioje srityje esu mažiau kompetentingas, kadangi tai nesusiję su užsienio politika. <...> Buvo tartasi konkrečiai dėl užsienio politikos klausimų“, - teigė jis.
Partijų susitarimą siekiama parengti iki parlamento rinkimų, kadangi, anot J.Karoso, šitaip būtų užtikrinamas politikos perimamumas ir „nebūtų anarchijos“.
Partijos galės pasirinkti laisvai, ar pasirašyti, ar nepasirašyti projekto. „Kurios pasirašys, tos bus pasirašę, kurios nepasirašys, tos ne“, – sakė J. Karosas.
Kaip portalui „Balsas.lt“ pasakojo URK narys Petras Auštrevičius, komitete nutarta, kad artimiausiu metu reikia atnaujinti politinių partijų susitarimą dėl šalies užsienio politikos. Šitos užduoties imsis sudaryta preliminari darbo grupė kartu su Užsienio reikalų ministerija.
Šiuo susitarimu, anot P.Auštrevičiaus, siekiama atnaujinti, praplėsti, „galbūt net sukrėsti“ Lietuvos užsienio politiką.
P. Auštrevičius „Balsui.lt“ teigė, kad tarp partijų kalbėta tik apie susitarimą užsienio politikos klausimais, o susitarimas dėl aukštojo mokslo liestas nebuvo. „Ne, ne, išimtinai užsienio politika“, - sakė P.Auštrevičius.
Seimo nario teigimu, krašto apsaugos reikalai, kurie susiję su tarptautinėmis operacijomis, taip pat būtų paminėti.
Karšto apsaugai nebuvo skirti 2 proc., kaip buvo anksčiau planuota dėl to, jog, pasak P. Auštrevičiaus, Lietuva atsilieka pagal NATO standartizuoto biudžeto apskaitą. „Mes esame ant lyno pabaigos pagal NATO standartizuoto biudžeto apskaitą, tai čia pasigirti kažkuo mes ypatingai neturime“, - sakė jis.
Susitarimas tarp partijų, anot jo, bus modifikuojamas atsižvelgiant į esamas tarptautinės politikos realijas. Tarkime, svarbiausiu Lietuvos užsienio politikos tikslu tampa energetinis saugumas, nes Lietuva bei kitos Baltijos šalys yra „energetinės salos“, neturinčios naftos bei dujų vamzdynų ar elektros jungčių su Europos Sąjungos valstybėmis.
Dar vienas į pirmąsias gretas pretenduojantis Lietuvos užsienio politikos tikslas – emigracija. Susitarime, anot politiko, turėtų būti aiškiai aptartos pagrindinės emigracijos valdymo priemonės, kurias naudojant būtų galima sumažinti šio proceso mastą ir poveikį.
Naujajame partijų susitarime turėtų būti aiškiai numatyta dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių kryptis. Nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie daugiašalį bendravimą su šia valstybe, tai yra pasitelkus Europos Sąjungą, tačiau, P. Auštrevičiaus nuomone, dvišalių aspektų taip pat nebus išvengta.
Ankstesnis partijų susitarimas numatė, jog pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos tikslai apima Lietuvos ir Europos Sąjungos transatlantinių ryšių su Šiaurės Amerika (JAV) puoselėjimą, NATO duotų įsipareigojimų vykdymą, aktyvią paramą Europos Sąjungos ir NATO plėtrai.
Taip pat buvo norima remti tolesnę Europos Sąjungos integraciją, stiprinti Lietuvos kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centro įvaizdį bei puoselėti trišalį Baltijos valstybių bendradarbiavimą.
