Vieni pabrėžia, kad mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad gynybos finansavimas galėtų augti nedidinant mokesčių horizontaliai, o, pavyzdžiui, dalį lėšų ištraukiant iš šešėlio arba peržiūrint mokesčius, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu.
„Pristatyta, kad realiausia trijų pagrindinių mokesčių korekcija – pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. (...) Mes galvojame, kad šiandien reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu, nors čia tokių pasiūlymų toje auditorijoje nuskambėjo nuo pensijų apmokestinimo iki PVM didinimo, bet horizontalus mokestis neteisingas“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
„Yra šiandien alternatyvos valstybėje surasti lėšas tiek iš šešėlio, tiek administruojant mokesčius, tiek kalbant galbūt apie kitų mokesčių, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu, peržiūrėjimu“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis taip pat teigė, kad galima diskusija ir apie pelno mokesčio peržiūrą.
Jis tvirtino pasigedęs Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos konkrečių pasiūlymų.
„Tikėjausi, kad bus pasakyta Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos, kad yra tokie keliai, ar tai priimtina, ar ne, jei ne, tai siūlykite alternatyvą. Bet šiandien buvo kitoks formatas pasirinktas“, – teigė jis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad „visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą“, o kategoriškų pozicijų nebuvo, nes kitų atveju tai trukdytų susitarimui.
Anot jo, tarp galimų instrumentų neatmetamas skolinimasis, investavimas ir aukojimas.
„Svarbiausia, kad neužkirsti keliai susitarimui, todėl pasakyti, kas man asmeniškai labiausiai patinka – liūto dalis turės būti finansuojama per mokesčius, vienokius ar kitokius, palikime verslui ir piliečiams galimybę skolinti, aukoti, investuoti. Kurią dali sudarys šita dalis, nedrįstu sakyti, 10-20 proc., bet išbandykime visus instrumentus“, – žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.
„Nei mes, nei kiti diskusijos dalyviai nebuvo kategoriški, nes jei būtume kategoriški, kalbos apie tarimąsi ir susitarimą nebūtų“, – teigė jis.
Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas teigė, kad yra „kombinuotas kelias“, kaip įmanoma didinti finansavimą. Anot jo, akivaizdu, jog finansavimas gynybai turi pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kaip alternatyvą jis sakė matantis ir skolinimąsi bei gynybos obligacijas.
„Skambėjo susitikime šiandien, kad tai nebus vien mokesčių klausimas, ar tarifų korekcijos, bet skolinimasis yra reali alternatyva artimiausio laikotarpio paspartinti tam tikrus įsigijimus, tos pačios gynybos obligacijos. Lietuviai turi pinigų, per kovidą pamatėme, kad santaupos bankuose yra labai didelės. Patrauklaus ir gerai išreklamuoto finansinio instrumento sukūrimas būtų populiarus“, – žurnalistams sakė V. Mitalas.
Jis taip pat užsiminė ir apie savanoriško mokesčio, „gynybos prenumeratos“ idėją, kuri, pasak politiko, gynybos poreikius papildytų „dešimtimis milijonų eurų“.
„Visą tai sudėjus, būtų galima turėti gana platų kompleksinį papildomų lėšų generavimo paveikslą, kuris nėra tik mokesčių korekcijos, bet ir savanoriškas prisidėjimas bei skolinimas. Susitikime apie tai buvo šiek tiek kalbėta, bet tikiuosi, bus kalbama ir vėliau artimiausiu laiku“, – teigė V. Mitalas.
Parlamentaras taip pat sakė pasiūlęs Krašto apsaugos ministerijai pasirengti tam tikrų įsigijimų, kuriuos galima paskubinti, sąrašą, o biudžetas tam galėtų būti atvertas Seimo pavasario sesijoje.
„Peržiūrėti biudžetą ir paspartinti ar įsigijimus reikalingus kariuomenei, ar Vokietijos brigados įrengimo darbus“, – teigė jis.