„Mes visą Lietuvos gynybos liniją modeliuojam regioninių sprendimų kontekste. Pradėkime nuo to, kad mes turime su Baltijos šalimis susitarimą dėl Baltijos šalių gynybos linijos. Formulė yra tokia, kad kiekviena šalis pasirenka pati modelį, kaip tą daryti. Jeigu estai daugiau į bunkerius linkę dėl savo geologinių savybių, latviai pasirenka kitą kelią, mes pristatysim jums savo matymą. Lenkija yra iškėlę Rytų skydo iniciatyvą, saugoti sieną, kas susiję su tuo didžiuliu migracijos antplūdžiu, bet, aišku, ir prieš hibridines, kinetines grėsmes. Su Lenkijos gynybos ministru irgi sutarėm koordinuotis. Taigi yra Lenkijos sprendiniai ir yra Baltijos šalių sprendiniai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pasakojo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Suvirtins brastas, neleis kirsti miškų, pirks minas
Anot krašto apsaugos ministro, jau rugpjūčio 22 dieną visuomenei bus pristatytas kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkas Pabradėje. Tokių parkų iš viso bus 27, juose bus koncentruotai sutelktos reikiamos priemonės, kuriomis būtų galima greitai stabdyti priešo technikos judėjimą žeme. Tai „drakono dantys“, surenkami ežiai, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai. „Labai džiaugiuosi, kad „ispaniškų arklių“ iš Ispanijos vežti nereikės: tai Lietuvos gamyba, Lietuvos gynybos pramonė“, – sakė ministras.
„Principas toks, kad daugumą tų dalykų bus prie pat pasienio su mintimi, kad kai žvalgyba uždega indikatorių, būtų galima greitai prie tų arterijų visa tai perkelti. Bet yra vietų, ir kariuomenė atliko analizę kartu su kitomis institucijomis, kurias reikės nuolat fortifikuoti“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Nuolatiniai fortifikacijos procesai prasidės rugsėjo mėnesį dviejose vietose, nors jų ministras specialiai nepatikslino. Pasak jo, kai kuriose vietose bus sutvirtintos brastos, kad per jas neįvažiuotų priešo technika, dar bus fortifikuojami kai kurie tiltai.
Kalbant apie tiltus, L. Kasčiūnas priminė pamokas Ukrainoje, kai iš Krymo rusai įsiveržė į pietinę Ukrainos dalį, nes buvo nespėta sureaguoti ir susprogdinti tiltų. „Reikia pasiruošti. Kariuomenė nusimačiusi jautriausius tiltus“, – aiškino ministras.
„Kai kuriuose ruožuose (tai susiję su Suvalkų koridoriaus apsauga ir kontrmobilumu) bus gilinami melioracijos grioviai, atstatomi melioracijos grioviai, bus galima juos vadinti iš esmės prieštankiniais grioviais“, – teigė ministras.
Dar, pasak L. Kasčiūno, pasienyje kai kuriuose ruožuose miškai negalės būti liečiami, tai yra, ten bus uždrausti plyni kirtimai. Na, o efektyviausiai sieną apsaugo minavimas, todėl Lietuva perka minų, kuriomis galėtų užminuoti pasienį ir taip sutrikdyti priešininko judėjimą.
Iš viso tokiomis priešą stabdančioms priemonėms per 10 metų planuojama skirti apie 600 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis tenka minoms, ne tik sausumos, bet ir jūrinėms. L. Kasčiūnas taip pat kalba, kad Lietuvos įmonės galėtų gaminti lietuviškas minas.
Paruoš 9 tiltus minavimui
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Europos Sąjungos rytinių sienų apsaugai ir infrastruktūrai Europos Komisija papildomai planuoja skirti 150 mln. eurų, o tai reiškia, kad Lietuva galės ne tik palaikyti, bet ir dar sustiprinti sienų apsaugą.
Pirminę Lietuvos sienų apsaugą vykdo Vidaus reikalų ministerijai pavaldi Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir pasieniečiai, tačiau karo atveju iškart įsijungtų Lietuvos kariuomenė. Nepaisant to, norint tinkamai apsaugoti sienas pirmiausia valstybė turi investuoti būtent į pirminę apsaugą, užtikrinti tinkamą veikimą kartu su kariuomene. Anot A. Bilotaitės, Baltarusijos režimo vykdytas migrantų antplūdis iš dalies pasitarnavo pasieniečių ir kariuomenės sąveikos sustiprinimui.
Vidaus reikalų ministrė teigia, kad Lietuva taip pat planuoja dalyvauti Estijos projekte, pagal kurį būtų kuriama vadinamoji „dronų siena“, o tai reiškia, kad stengsimės antidroninėmis priemonėmis nukenksminti potencialius priešininko bepiločius orlaivius.
Susisiekimo ministerija iš savo pusės koordinuos rezervinių kliūčių įrengimą valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose, o tiltuose bus įrengiamos specialios konstrukcijos, kad būtų galima pritvirtinti sprogstamąsias medžiagas. Karo metu priešo judėjimas stabdomas sprogdinant tiltus ar kelius.
Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės teigimu, rezervinės kliūtys bus įrengtos 15-oje kelių ir 11-oje prietilčių, o specialios inžinerinės konstrukcijos sprogmenims bus 9 tiltuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Beje, tai "neša" į nepotizmą, nes nuo jos studijų, ji 6-is metus be praktikos dirbo jūsų patarėja Seime, neaišku, kokiu būdu be patirties kažkurioje sferoje tapo Vilniaus m. tarybos nare, o dabar su /be konkurso vicemistre KAM'e?
Galite paaiškinti Lietuvos žmonėms? Ar ne?
Galima paklausti ir kitaip - ar į tokius postus deleguojami susiję asmenys /draugai /giminės (nepotizmas), partijos noru ar per vaginą /užpakalį natūra???
