Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Aukštaitijos sostinės politikų laukia linksma užduotis – patvirtinti pirmojo Panevėžyje pagaminto ir turistams vežioti skirto vos septynių kilometrų per valandą greičiu riedančio garvežiuko maršrutą. Kuo šis garvežiukas pranašesnis net už pūškuojančiuosius Europos didmiesčiuose?
Vilios turistus
Aukštaitijos sostinės politikų laukia labai linksma užduotis – patvirtinti pirmojo Panevėžyje pagaminto ir turistams vežioti skirto vos 7 kilometrų per valandą greičiu riedančio garvežiuko maršrutą.
Tokiu riedėdamas jau nuo šio savaitgalio panevėžiečius ketina linksminti Panevėžio lėlių vežimo teatras.
Anot jo vadovo Antano Markuckio, itin lėto garvežiuko net nereikės registruoti kaip transporto priemonės.
Originali ir žaisminga transporto priemonė miesto biudžetui atsiėjo 55 tūkst. Lt. Pasak A.Markuckio, tai kone 14 kartų pigiau nei po Europos miestus turistus vežiojantieji gamykliniai. Rasti sutinkančiuosius sumontuoti garvežį už europiečiams juokingus pinigus Savivaldybės išlaikomam Lėlių vežimo teatrui pavyko tik paskelbus penktąjį konkursą. Iki tol nebuvo net norinčiųjų jame dalyvauti.
Pusė žigulių
Būsimąjį Panevėžio akcentą baigia montuoti vietinio meistro Roberto Melėno komanda, išgarsėjusi kaip vadinamųjų grilgarvežių gamintoja.
R.Melėnas pripažįsta, kad kurti garvežį ne kepsniams čirškinti, bet keleiviams vežioti tenka pirmą kartą. Prie transporto priemonės šeši žmonės triūsė mėnesį.
Tiesa, jau šią savaitę panevėžiečiams pristatyti ruošiamas garvežiukas nėra tipiškas – jo neteks kūrenti malkomis ar anglimis, nereikės nė bėgių. Garvežio išvaizdą turinčią transporto priemonę varys amerikietiškas 23-ų arklio galių, arba 17-os kilovatų, vidaus degimo variklis.
Pasak R.Melėno, tai yra kone perpus mažesnė galia nei sovietiniais laikais populiariųjų žigulių.
Į garvežiuką sumontuota europietiška trijų laipsnių pavarų dėžė.
Garvežio valdymas bus itin paprastas. Kabina, rėmas, prieš 100 metų pūškavusių garvežių aukštakrosnės imitacija pagaminti R.Melėno įmonės metalo ceche, priekinis garvežio stiklas išlietas irgi panevėžiečių stiklių.
Paties garvežio ilgis bus apie 3,5 metro, prikabinus du vagonus – iki 9 m. Jame tilps 16 suaugusiųjų arba 24 vaikai. Vienas iš jo akcentų– autentiškas garvežio signalas. Tokį trimituodavo pūškuodavusieji iki XX a.
Nelegalą uždraudė po avarijos
Teatralai pinigų garvežiui Savivaldybės užsiprašė, kai dėl turėto nelegalaus traukinuko atsidūrė juoduosiuose policijos sąrašuose. Vienintelis Europoje Lėlių vežimo teatras pažeidėju tapo ir su hibridiniu traukiniu – traktoriuku bei jo tempiamais vagonais – atsisveikinti turėjo maždaug prieš septynerius metus. Į miesto gatvėmis riedančią vaikų pilną žemės ūkio techniką, neturinčią teisės vežti keleivių, pareigūnai pro pirštus žiūrėjo, kol kartą traukinukas, išsukdamas iš šalutinės gatvės užkliudė pagrindine važiuojantį automobilį.
A.Markuckis tvirtina, kad panevėžiečių meistrų dirbtuvėse bebaigiamas surinkti garvežys pareigūnams neužklius. Teatro vadovas politikams siūlys garvežiuką išleisti tik į Laisvės a. ir Senvagę.
„Buvusiu nelegaliu traukinuku važinėdavome į šventes į Kupiškį, Kėdainius, net vaikus iš darželių į teatrą atsiveždavome. Jei norėsime kituose miestuose parodyti garvežiuką, teks jį krauti priekabon“, – teigė A.Markuckis.
Anot direktoriaus, šiltuoju sezonu garvežiukas kasdien suks ratus politikų patvirtintu maršrutu. Prieš Kalėdas panevėžiečiai juo pasidžiaugti galės nemokamai, vėliau teks krapštyti keletą litų bilietui.
A.Markuckis neabejoja, kad originali atrakcija pagyvins gana apsnūdusį Panevėžio centrą.
Lėlininkus lydėjo policija
Vienam „nelegalui“ pamainą jau turintiems miesto lėlininkams tebeskauda galvą dėl teatro simbolio vežimo, taip pat pelniusio policijos pareigūnų nemalonę.
Laisvės a. šiuo metu puošiančio didelio spalvingo daugiau nei tris tonas sveriančio vežimo su jame įrengtu Betliejumi įteisinti neįmanoma, nes jis pagamintas ne gamykloje, o licencijos neturinčio meistro. Jis neatitinka jokių transporto priemonėms keliamų reikalavimų. Vežimas neregistruotas, nėra perėjęs techninės apžiūros.
Lėlininkams leidžiama juo važiuoti tik tempiant arkliams. Tačiau teatralams tenka leistis į gastroles vežimą prikabinus ir prie mašinos. Mat tempiant arkliams per valandą įveikiami vos 5–6 kilometrai, todėl kelionėje, pavyzdžiui, iki Klaipėdos, tektų sugaišti ilgiau nei dvi paras, iki Vilniaus – apie pusantros paros.
Rudenį į šventę Visagine pakviesti Panevėžio lėlininkai leistis į kelią sutiko tik su sąlyga, kad visaginiečiai susitars su policininkais. Vežime lingavusius teatralus kelyje lydėjo policijos ekipažas.
A.Markuckio teigimu, naujam, gamykloje pagamintam vežimui reikia maždaug 50 tūkst. Lt.
Direktorius pinigų prašęs Kultūros ministerijos, netgi buvo išgavęs tuomečio kultūros ministro Arūno Gėlūno pažadą atseikėti lėšų vienintelio Europoje Lėlių vežimo teatro transporto priemonei.
Vis dėlto lėlininkų teikta paraiška liko be atsako. A.Markuckis viliasi, kad naujasis ministras Šarūnas Birutis Panevėžio lėlininkams bus dosnesnis.
Išgarsino kepsninės
Konditerio išsilavinimą turintis ir barbekiu kepimo technologija besidomintis R.Melėnas pasakoja garvežiais susidomėjęs, kai prireikė įrenginio, pajėgaus atlaikyti aukštą kepimo temperatūrą. Iš šilumą kaupiančių medžiagų – šamoto, granitinės lavos, pemzos – gaminami panevėžiečio garvežiai kepsninės sulaukė įvertinimo pasaulio ir Europos čempionatuose, kur renkamos įdomiausios kepsninės. Pasak R.Melėno, jo komandos sukurtą vadinamąjį grilgarvežį yra pagyręs ir pats maisto gaminimo guru Džeimsas Oliveris. Prieš porą metų R.Melėnas sukūrė kepsninę milžinę – trijų metrų ilgio, 2,20 m aukščio ir 920 kilogramų sveriantį grilgarvežį. Jame vienu metu galima skrudinti iki 300 kepsnių.
