Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai mažinti biudžeto deficitą apmokestinant nekilnojamąjį turtą ir automobilius, dar labiau karpant motinystės ir kitas socialines išmokas. Tačiau šių žiaurių priemonių efektyvumas nė iš tolo neprilygsta klondaikui, kurį praryja neskaidrūs viešieji pirkimai.
Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, dirbę Lietuvoje beveik dvi savaites, pareiškė, kad valdžios sektoriaus deficitą būtina sumažinti 4,5 mlrd. litų. Tačiau jų siūlomos priemonės nepadės sutaupyti nė penktadalio šios sumos.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad įvedus nekilnojamojo turto mokestį biudžetas gautų daugių daugiausia 100 mln. litų. Apmokestinus Lietuvoje visas riedančias priemones, išskyrus dviračius, būtų surinkta dar apie 200 mln. litų. Nuskriaudusi vaikus auginančias mamas, “Sodra" sutaupytų apie 400 mln. litų. Iš viso toks šalies piliečių “nuskalpavimas" atneštų apie 700 mln. litų.
Apgailėtina suma, palyginti su taupymo receptu, kurį žino pats ministras pirmininkas Andrius Kubilius, tačiau kažkodėl praktiškai jo netaiko. Dar praėjusių metų gegužę premjeras per televiziją įvardijo 3-4 mlrd. litų sumą, kurią biudžetas kasmet praranda per neskaidrius viešuosius pirkimus. Tačiau situacija neskaidrėja.
Užuot ėmusis viešųjų pirkimų, kuriuos sutvarkius valstybei grįžtų apie 4 mlrd. litų, išsidalijamų vadinamiesiems “otkatams", Vyriausybė imitavo socialinį dialogą ir kurpė Nacionalinį susitarimą. Rezultatas - alkani pensininkai, basi pareigūnai, mokytojų, medikų piketai, riaušininkų teismai, valdžios reitingų dugnas.
Įstatymų spragos
Vakar Seime posėdžiavusi speciali Antikorupcijos komisijos grupė, tirianti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje, buvo priversta pripažinti pralaimėjimą.
Ištyrusi mamografų pirkimą Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio ligoninėse, kur viena įstaiga sugebėjo visas technines specifikacijas atitinkančią įrangą nusipirkti už 900 tūkst., o kita - už 1,8 mln. litų, komisija nerado kaltųjų ir nesugrąžino nė vieno lito.
Svarbiausia problema, kurios nepavyksta išspręsti - viešųjų pirkimų konkursų specialiosios sąlygos, kurios parengiamos konkrečiai būsimam laimėtojui. Pateikusi klausimus Viešųjų pirkimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros specialistams, komisija sulaukė vien atsirašinėjimo, esą visos tarnybos dirba pagal teisės aktų reikalavimus.
Minėtų institucijų atstovai taip pat pripažino savo bejėgiškumą. Mat jie gali remtis tik viešųjų pirkimų technines specifikacijas vertinančių ekspertų išvadomis, o pačių ekspertų patikimumą vertina tik pagal jų pateiktas nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas. Prievolė klausti specialiųjų tarnybų informacijos apie ekspertų privačius interesus teisės aktuose nenumatyta.
- Ar nesityčiojama iš valstybės, kai, paties premjero A.Kubiliaus žodžiais, per viešuosius pirkimus kasmet prarandama po 3-4 milijardus litų, o už nustatytus valstybės lėšų naudojimo pažeidimus atsakingi asmenys atsiperka įspėjimais ar pabarimais? - klausė “Respublika" Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos Agnės BILOTAITĖS.
- Atsakomybės nebuvimas, jos išvengiamumas yra didžiausia problema mūsų valstybėje. Atsakomybė išplaunama jau tvarkant pirkimų dokumentus, jie sudėliojami taip, kad pasirašo koks nors teisės skyriaus vedėjas, o pagrindiniai asmenys, kurie atsakingi už pažeidimus, lieka tarsi nuošalyje. Arba prisidengiama kolektyvine atsakomybe. Manau, pažeidimą padariusiam tarnautojui turėtų būti užkirsti visi keliai kada nors dirbti viešųjų pirkimų srityje.
Tačiau bandymai keisti šitokią teisės sistemą sutinkami gana skeptiškai. Nors visi suprantame, kad to reikia.
- Ar Viešųjų pirkimų tarnyba pakankamai naudojasi jai įstatymų suteiktomis galiomis kontroliuoti viešuosius pirkimus?
- Didžiausia viešuosius pirkimus prižiūrinčių institucijų bėda, kad procedūriškai dažniausiai viskas būna sutvarkyta labai gražiai, dokumentai tvarkingi. Nes susitarimai vyksta iki to laiko, kai parengiamos techninių specifikacijų sąlygos. Dėl sąlygų, kurios orientuotos į vieną tiekėją ar pardavėją, sutariama iš anksto. Ir paskui, tiesą sakant, prikibti nebėra prie ko. Todėl, norint pažaboti tokius susitarimus, reikalinga specialiųjų tarnybų operatyvinė veikla - stebėjimas, pokalbių klausymasis.
- O kodėl politikai tokie greiti nurėžti pensijas ir pašalpas, o ne vieną kartą imti ir sutvarkyti viešųjų pirkimų sistemą?
- Kai yra politinės valios, yra užsibrėžimas, kartais geros iniciatyvos irgi įstringa ten, kur mažiausiai tikimasi. Užsiguli stalčiuose ar būna kažkaip kitaip sustabdomos.