Palygino COVID-19 bangas Lietuvoje: šią vasarą epidemija nepasitrauks

Viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojamas koronaviruso atvejų augimas reiškia tik vieną – trečioji COVID-19 banga jau įsibėgėjo. Ekspertai dalijasi palyginimais, kaip skirtingos bangos paveikė Lietuvą.

Dar sekmadienį mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo mintimis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai.

„Įsibėgėjus trečiai bangai galima pradėti lyginti ją su antrąja. Kas krenta į akis tai kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai.

Galima išskirti 4 grupes: Vakarų Lietuvos, Vilniaus apskrities, Kauno apskrities ir likusias. Pažiūrėjus į istorinius atvejų skaičius atsiskyrimas matosi visai neblogai.

Ta pati tendencija matosi ir žiūrint į mirčių dinamiką.

Įdomu, kad Vilniaus apskritis sąlyginai mažiau nukentėjo per antrą bangą.

Pažiūrėjus vien tik į trečią bangą, matosi kad ji prasidėjo Vilniuje, o po to persimetė į Kauną ir kitus regionus. Labai akivaizdu, kad Vakarų Lietuvoje trečia banga dar tik bando prasidėti“, – rašo mokslininkas.

Anot jo, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, pirmiau virusu užsikrėčia jaunesnė visuomenės dalis.

„Mirtys kaip ir per antrą bangą vejasi atvejus. Kadangi Vilniuje trečia banga prasidėjo anksčiausiai, tai ir mirčių skaičiai ten spėjo išaugti. Kituose regionuose kadangi trečia banga arba atėjo vėliau arba nebuvo tokia didelė, mirčių skaičiai dar nespėjo išaugti.

Prie to nemažai prisideda vakcinacija. Daugiausia mirčių per antrą bangą teko vyresnio amžiaus grupėms. Jos dabar ir sparčiausiai vakcinuojamos.

Lyginant atvejų skaičius amžiaus grupėse matosi, kad vyresnio amžiaus grupėse atvejų skaičius dar reikšmingai nepakilo. Bet panašus efektas buvo ir per antrą bangą, pirma užsikrečia jaunesnė ir mobilesnė populiacijos dalis ir po to ji perduoda užsikrėtimus vyresniems“, – rašoma įraše.

REKLAMA

V. Zemlys-Balevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar vyksta „lenktynės su laiku“, o su naujaisiais atlaisvinimais mes priimame Švedijos koronaviruso valdymo modelį:

„Realiai dabar turime lenktynes su laiku. Ar suspėsime suvakcinuoti vyresnio amžiaus žmones, kad išvengtume antros bangos mirčių skaičiaus ar ne. Paskutinėm dienom padidėjusios pastangos tą padaryti dabar yra be galo svarbios. Kadangi ir viena dozė suteikia nemažą apsaugą, reikėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pailginti tarpą tarp dviejų dozių, nes tik taip bus išgelbėta daugiau gyvybių.

Trečia banga kol kas yra švelnesnė, nes atvejų ir mirčių skaičiai neauga taip sparčiai kaip per antrąją. Nors apribojimai yra praradę savo efektą, bet jie vis tiek prilaiko augimą. Deja kadangi jie buvo laikyti per ilgai tai spaudimas juos panaikinti yra milžiniškas. Apribojimų taikymas yra visados balansas tarp ekonominės-psichologinės ir mirčių-hospitalizacijų kainų.

Kaip ir per antrąją bangą ir dabar nemažai populiacijos daliai mirčių hospitalizacijų kaina yra per didelė. Deja likusiai populiacijos daliai, kuri yra panašaus dydžio ar net didesnė, ekonominė-psichologinė apribojimų kaina pasidarė nepakeliama. Todėl norim ar to nenorim dabar atsidūrėm ten kur maža ir labai garsi populiacijos dalis visą laiką ir norėjo atsidurti.

Su ateinančiais atlaisvinimais realiai mes pereinam į Švedijos epidemijos valdymo modelį. Valstybės pagalba suteikiama testavimo ir vakcinavimo pagalba, o apribojimų laikymasis perkeliamas ant visuomenės ir verslo sąmoningumo. Švedijos modelyje visuomenė ir verslas patys suinteresuoti laikytis saugumo reikalavimų kurie yra nepasikeitę: nereikalingų kontaktų mažinimas, atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas patalpose, profilaktinis testavimas padidintos rizikos veiklose ir vakcinavimasis.

Todėl racionaliai mąstančiai visuomenės daliai šitų rekomendacijų ir toliau reikėtų laikytis. Artėjantys šilti orai ir didėjantys vakcinacijos tempai turėtų padėti šiai visuomenės daliai gyventi saugų gyvenimą ir sąlyginai laisvą gyvenimą. Deja likusi visuomenė dalis panašu užtikrins stabilų atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių. Jis bus ženkliai mažesnis negu buvo per antrą bangą, bet neleis epidemijai vasarą pasitraukti taip kaip buvo praeitais metais.

Dabar svarbiausia yra ruoštis ateinančiam rudeniui ir žiemai. Iki to laiko jaunesniajai populiacijos daliai vakcinos tikriausiai dar nebus autorizuotos be to atsiras ir poreikis trečiai vakcinacijos dozei. Tai norint vėl neužlipti ant grėblio reikia tam rimtai pasiruošti. Vėlgi profilaktinis testavimas ir vakcinavimas turi būti pagrindinės priemonės, nes kontaktų atsekimas su NVSC kompetencijomis yra dešimtmečio projektas ir realiai apie jo sutvarkymą galima galvoti ruošiantis naujai epidemijai, kuri ateinantį dešimtmetį bent jau sprendžiant iš mokslininkų bendruomenės yra neišvengiama.“


Rašyti komentarą...
M
Mama
2021-04-19 09:52:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kažko tai labai jau įsibangavo ta mūsų lietuvėlė. Manau nori, kad bangos didesnių pinigėlių atbanguotu.
Atsakyti
-1

a
as
2021-04-19 09:41:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
P
rincipe jaunesni skiepo negaus nes reiks vel skiepiti tuos pacius kurie pirmesni skiepiti buvo populecijos niekas nepasieks 70 procentu siemet žodžiu pasaka be galo o medicina sugriuvo ar bent jau sugrius per tuos metus ,nes kitos lygos bus negydomos antram plane
Atsakyti
-1

a
as e
2021-04-19 09:46:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žodziu pasaka be galo skiepu jauniems nebus nes skiepiti reikes tuos kurie buvo skiepiti.medicina grius nes ale jau ruoskites rudeniui ,zodziu viskas daroma kad nesibaigtu niekas ,pezama visada apie 70 procentu populecijos paskiepijima ,nei ji paskiepita bus nei stengsis daryti ,medicina argumentuos kad covidas kitos lygos antram pane žodziu niekas nesikeicia
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų