Apie tai laidoje diskutavo dalyvauja Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Kodėl Lietuvoje degalai tokie brangūs?
Jūs daug kalbate apie kainas ir pats esate šio verslo atstovas, gerai žinote situaciją. Kaip jūs matote, kodėl Lietuvoje degalai tokie brangūs ir kas sudaro tą jų kainą?
J. Polujanskas: Kai tik ši krizė prasidėjo, pirmoji užduotis mūsų nariams ir darbuotojams buvo padaryti kainos dekonstrukciją – iš ko susidaro dyzelino kaina, kurią matome švieslentėje. Matome, kad mokesčių dalis sudaro 40,8 proc. Tai yra akcizas, ir tai suprantama. Išsivysčiusiose šalyse tai normalu. Akcizas yra vienas iš didžiausių mokesčių, iš kurio valstybė finansuoja savo išlaidas. Viskas tvarkoje, taip ir turėtų būti.
Kitas dalykas – matome, kad 52,8 proc. sudaro naftos kaina ir perdirbėjo marža. Kokia ta perdirbėjo marža, mes nežinome, nes iki šiol „Orlen Lietuva“ nepateikė ataskaitų. Kiek girdime ir matome iš Energetikos agentūros bei kitų šalių praktikos, ta perdirbėjo marža šiandien yra kosminio lygio. Mes džiaugiamės už juos, nes kai verslui gerai, mums atrodo, kad tai gerai ir Lietuvai.
Tada matome, kad biodegalai ir degalinių marža sudaro vos 5 proc. kainos. Šiame kontekste sklando pasiūlymai, orientuoti būtent į tuos 4–5 proc. Tai yra verslas, kuris Lietuvoje sukuria kelis šimtus darbo vietų, yra investavęs kelis šimtus milijonų eurų, padidinti gamyklų pajėgumai, superkama ir perdirbama apie milijoną grūdų. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad mes, kaip valstybė, negalime pjauti šakos, ant kurios sėdime.
Tada kyla klausimas, ką daro kiti. Jeigu iš šių 5 proc. nieko negalima paimti, iš kur pinigų ima kitos šalys? Toli ieškoti nereikia – turime Lenkijos pavyzdį. Lenkai stipriai tvarkosi. Jie labai stipriai proteguoja savo žemės ūkį, biodegalams naudoja išskirtinai lenkišką žemės ūkio produkciją. Taip pat jie yra įvedę viršpelnio mokestį savo kontroliuojamai gamyklai, nes Lenkijos valdžia kontroliuoja apie 50 proc. „Orlen Polska“.
Iš to viršpelnio jie sugeba finansuoti kainų mažinimą. Šiandien Lenkijoje akcizas, palyginti su Lietuva, yra 200 eurų mažesnis už toną. Tai yra keliasdešimt centų. Girdėjau, gerbiamas Gintautas buvo Lenkijoje ir sakė, kad litras yra maždaug 40 centų pigesnis. Lenkai tai daro iš savo kišenės. O ta kišenė – jų stipri ekonomika, kurią daug metų stiprina, todėl jie turi tokią galimybę. Lietuvoje apie tai vengiame kalbėti.
Tai suprantama, nes mums ryšiai su Lenkija yra svarbūs. Mes, kaip verslas, irgi vengiame tokio dalyko kaip viršpelnio mokestis, nes tada tampa neaišku, ar čia kapitalistinė, ar jau socialistinė, komunistinė valstybė. Nebesupranti, ar esi saugus, ar ne. Tai atgrasina investuotojus. Liūdina, kad su lenkais elgiamės draugiškai, o Lietuvoje bijome apie tai kalbėti. Dar girdime iš Lietuvos „Orlen“ atstovų, kad gal reikėtų lietuviškų biodegalų atsisakyti ir atsivežti Lenkijoje gaminamus HVO.
Kai yra tokia painiava, labai svarbu viską išdėstyti, išskaidyti, pasakyti, kokios yra kainos dedamosios, kur jos susidaro. Norėtųsi skaidrumo ir aiškumo, pas ką tie viršpelniai, kur jie susikaupia. Mes žinome, kad kainai įtakos turi akcizas, nes jis buvo didinamas kelerius metus iš eilės pagal ankstesnę politiką. Taip pat žinome, kad padidėjo naftos kaina ir perdirbėjo marža. Degalinių maržos nepadidėjo.
Turint tokią situaciją, mums reikia papildomo skaidrumo, kad suprastume, iš kur galėtume paimti tuos pinigus. Kitas momentas – mes matome ateitį. Jeigu šiandien sakome, kad neturime tų pinigų ir negalime jų iš niekur paimti, mes tikrai neagituojame už viršpelnio mokestį, esame prieš šį dalyką.
Bet matome ateinančius metus. Ateinančiais metais vėl didėja akcizas, taip pat didėja atsinaujinančių išteklių dalis. Galbūt šioje vietoje reikėtų tą traukinį pristabdyti. Antras dalykas – jau dvejus metus Finansų ministerijoje guli dalinio akcizo grąžinimo projektas. Tai projektas, kuris leistų susigrąžinti į Lenkiją išvažiavusį tranzitą į Lietuvą ir, priklausomai nuo akcizų skirtumo, surinkti apie 100 milijonų eurų.
Šiandien tas skaičius, aišku, kinta, nes lenkai dar labiau sumažino akcizą. Bet tas procesas galėjo būti pradėtas ir pabaigtas. Mes jau galėjome turėti įrankį, kuris leistų susigrąžinti akcizą į Lietuvą, taip stiprinti savo ekonomiką ir iš to, kaip valstybei, mažinti degalų kainas gyventojams. Tas projektas nepajudėjo. Atsakymas maždaug toks: „Dabar netrukdykite, mes irkluojame, neturime kada iškelti burių.“
Ar Lietuvos politika pakankamai tvirta?
Ar politika šiuo klausimu, jūsų nuomone, yra pakankamai tvirta? Kaip sakoma, Lenkija turi stuburą, gali sau leisti. Matome, kad jie išlaikė savo valiutą, o ir energetikoje Europos Sąjungos direktyvos leidžia priimti savarankiškus sprendimus. Ar tai lenkiškas fenomenas, ar ir mes galėtume pasielgti panašiai?
G. Paluckas: Matyt, mes tiesiogiai nepalyginsime Lenkijoje taikomos akcizų politikos arba tos vadinamosios fiskalinės, monetarinės laisvės. Galų gale ten ne euras, o zlotas. Atsiminkime, kad jie gali šiek tiek žaisti didesniu deficitu, valiutos verte ir panašiai. Mokesčių arba biudžeto struktūra taip pat šiek tiek skiriasi. Yra įvairių papildomų biudžeto pajamų šaltinių, kurių mes neturime.
Vienas iš pavyzdžių – kelių mokesčiai, kurie Lietuvoje ilgą laiką buvo gerokai mažesni. Lenkai jau visą dešimtmetį turi aukštesnius kelių mokesčius, bet ir kelius susitvarkė, nes lėšas kryptingai, tikslingai nukreipia. Tai svarbu suprasti kontekstą. Dar vienas svarbus dalykas siekia maždaug penkerių metų senumo mūsų įsipareigojimus. Kai kartu su Europa įveikinėjome pandemijos krizės pasekmes, esame susiderėję tam tikrus mūsų teisės aktų pakeitimus, kurie taip pat įtraukia įsipareigojimus dėl akcizų.
Tų įsipareigojimų reikia laikytis. Jeigu kalbame apie stuburą, nepaisant didelio visuomeninio ar net verslo spaudimo, Finansų ministerija ir Vyriausybė tą stuburą turi. Lengviausia būtų pasakyti: „Žiūrėkite, spjauname, nieko nedarome arba atsisakome tų įsipareigojimų Europoje, o paskui kažkaip pasižiūrėsime.“ Bet tą stuburą reikia išlaikyti, nes būtų ir tam tikrų finansinių pasekmių.
Kalbant apie pačią situaciją, kietas stuburas nereiškia plieno stiprumo, nes ir plienas lenkiamas lūžta. Vis tiek reikia prisitaikyti prie aplinkybių. Šiandien lenkai yra priėmę sprendimus – nustatė kainų lubas tiek benzinui, tiek dyzelinui. Dėl tų kainų lubų dabar turime beveik 50 centų benzino kainų skirtumą. Savaitgalį asmeniniais tikslais lankiausi Lenkijoje. Kainų skirtumas – beveik 50 centų, tai yra maždaug 25 proc. pigiau.
Įsivaizduokite, tai absoliučiai lemiamas ekonominis veiksnys sprendžiant, kur piltis kurą. Jeigu žiūrėtume į kelių mūsų Vyriausybių planus ar įsipareigojimus, turiu galvoje ir prieš tai buvusių konservatorių priimtą akcizų politiką, Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, tai 2030 metais dyzelino litro kaina dėl visų šių dedamųjų, CO₂ dedamosios, akcizo ir kitų, turėjo būti 2,45 euro.
Įsivaizduokite, tai būtų be karo, be Hormuzo sąsiaurio įtakos. Dabar turime krizę ir nereaguoti į tai, palikti viską, kaip yra, matyt, jau negalima. Finansų ministerija tikrai nemiega, nesnaudžia ir tas bures kelia, bet žiūri atsakingai. Kalbant apie pasiūlymą dėl diferencijuotos akcizo grąžinimo tvarkos, yra keli niuansai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
Pirmas dalykas – nebus taip, kad padarysime akcizo grąžinimą tik tranzitui. To neleidžia direktyvos ir mūsų Konstitucija. Arba mažiname akcizą sunkvežimiams, visai logistikos grandinei, tiek šalies viduje, tiek tranzitu vykstantiems, ir leidžiame jį susigrąžinti per tam tikrus mechanizmus, arba tada nieko nedarome.
Tai reikia suprasti. Atitinkamai poveikis biudžetui iš karto keičiasi nuo 24 milijonų iki 90 milijonų eurų minuso. Bet nereikia pamiršti, kad, jeigu kalbame apie kurą, turime tam tikrus įpročius. Nuvažiuojame į degalinę, bet ar tik kurą pilame? Matyt, ne tik kurą. Perkame papildomai užkandžių ar dar kažko. Kitaip tariant, yra visas vartojimo įpročių krepšelis, kuris taip pat lemia didesnius nuostolius arba netekimus prekybos sektoriuje, ne tik kuro atveju.
Kaip degalų kainos veikia žemės ūkio sektorių?
Kokie jūsų pamąstymai dėl degalų? Ką mano žemės ūkio atstovai ir ūkininkai? Kaip aukštos degalų kainos veikia žemės ūkio sektorių ir ar matote galimybių ką nors dėl to padaryti?
A. Vanagas: Visų pirma norėčiau pasakyti, kad dabar tenka būti Ispanijoje ir degalinių švieslentėse matyti žmonėms draugiškas kainas – 1,70 ar 1,60 euro. Tokias kainas mes jau seniai matėme. Kad ir kokie būtume patriotai, kad ir kaip palaikytume savo šalį, matydamas tas kainas akivaizdžiai įvertini, kiek daug pinigų išleidžiame degalams. Kodėl susiklostė tokia situacija, reikėtų labai pasigilinti.
Mus labiausiai neramina tai, kad kai tik premjeras nuvažiuoja į „Orlen“ gamyklą ar įvyksta koks nors pasitarimas dėl biodegalų dalies atsisakymo, atsiranda minčių, jog turėtume atsisakyti iš mūsų pačių užaugintų rapsų gaminamų biodegalų. Matote, toks spaudimas yra natūralus, nes žinome, kad Lenkijoje, Plocke, „Orlen“ atidarė HVO gamyklą. Natūralu, kad jie norės maišyti šiuos biodegalus.
O visas mūsų užaugintų rapsų kiekis yra perdirbamas Lietuvoje. Įsivaizduokite, kiek daug diskutuojame apie perdirbimą, apie tai, kad turime kurti didesnę vertę žemės ūkio grandinėje, kurioje esame labai stiprūs. Naftos, gamtinių išteklių neturime, bet kaip gamtinį išteklių turime dirbamą žemę, kurią įdarbinę pasigaminame sau degalus. Kitos šalys to ypatingai neturi.
Tai ir neramina, nes jeigu turime perdirbimo pajėgumus, įmonės konkuruoja tarpusavyje ir mes gauname didžiausią įmanomą kainą už žaliavą. Taip pat yra ir eksporto rinkos. Kaip lietuvis, aš noriu, kad ta vertė liktų mūsų šalyje. Žiūrint į tai, kaip degalai veikia patį žemės ūkį, mūsų grūdų augintojų sezonas jau eina į pabaigą. Tik pavienės kultūros, skirtos energijai, pavyzdžiui, kukurūzai, dar tik pradedamos nuimti arba jų nuėmimas įsibėgėja.
Turėjome pakankamai sunkų sezoną ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl degalų sąnaudų. Klimato sąlygos lėmė didesnį degalų suvartojimą, o degalai dar ir dvigubai pabrango. Jeigu atsisakome biodegalų ir dėl to mažėja superkamų grūdų kaina, kitas sezonas gali būti dar sunkesnis, jeigu susiklostytų panašios sąlygos.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
