Visai neseniai socialiniuose tinkluose vilniečiai pasidalijo žinia apie naująsias vaikų išdaigas, kurios sukėlė nemažą aplinkinių susirūpinimą.
Gulasi ant kelio ir laukia automobilių
Pašilaičių mikrorajono gyventoja socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka ir atkreipė bendruomenės dėmesį į užfiksuotą pasibaisėtiną paauglių elgesį.
„Gerb. tėveliai, pakraupau nuo to, ką pamačiau prieš kelias minutes. Prie troleibuso žiedo keli paaugliai atsigulė ant važiuojamosios dalies ir laukė atvažiuojančių automobilių. Naujas būdas „gauti“ adrenaliną? Nespėjau padaryti nuotraukos, paaugliai pabėgo“, – rašo moteris.
Naujienų portalui tv3.lt moteris komentavo, kad tokį vaizdą mato jau ne pirmą kartą.
„Taip išdarinėja nesuvokiamus dalykus, taip jiems adrenalinas, o mums siaubas“, – po įrašu komentuoja Irena.
„Apie tokius dalykus esu girdėjusi ir anksčiau“, – rašo Romualda.
Kiti ragino pranešti apie tokius įvykius policijai.
„Tikėkimės, kad tokiose vietose yra kameros. Pasidalinkite informacija policijos puslapyje ir jie atkreips dėmesį“, – rašo Rūta.
Pavojingi iššūkiai internete
Per pastaruosius dešimtmečius internetas tapo erdve, kurią labai aktyviai naudoja bei ten reiškiasi jaunimas.
Deja, toje erdvėje gimsta tiek vertingų, tiek įvairių žalingų dalykų, pavyzdžiui, jau ne pirmą kartą plintantys iššūkiai, kuriuos paaugliai kartoja, taip labai rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe.
Pastaruoju metu visuomenę sukrėtė kelios netektys, įvykusios, tikėtina, atliekant internetinius iššūkius.
Psichologas Edvardas Šidlauskas aiškina, kad tokie iššūkiai labai patraukia jaunimo akį, nes mirties tema jiems yra itin įdomi.
„Dabar, pavyzdžiui, „TikToke“ buvo daug tų vadinamųjų iššūkių, kuriuose pasitaiko ir savižalos temų. Paaugliai tai žino, ypač tie, kurie domisi, kurie ieško – tas turinys šokiruoja ir tuo pačiu pritraukia, sukelia smalsumą. Mirties tema tampa intriguojanti“, – nurodo jis.
Paaiškino, kodėl jie taip elgiasi
Vis dėlto vertindamas konkrečią situaciją, kai paaugliai gulasi ant kelio ir laukia atvažiuojančių automobilių, jis pabrėžia, kad tokiame elgesyje atsispindinti problema yra kur kas gilesnė nei gali atrodyti.
„Čia matyčiau kur kas gilesnes šaknis. Iš esmės, jeigu kalbame apie paauglius, ypatingai vaikinus, yra nutrūkusi ta tapimo vyru, tapimo suaugusiu tradicija. Mūsų kultūra yra gana chaotiška, postmoderni žinių visuomenė ir visa ta civilizacija sukuria tam tikrą neaiškumą ir jaunimas natūraliai ieško būdų įsitvirtinti ir sukurti naują tapatybę.
Jie stengiasi įrodyti, kad jau yra suaugę, stiprūs žmonės, savarankiški, drąsūs. Dažniausiai tai tampa eksperimentavimas su alkoholiu, narkotikais, kažkokie tokie nutrūktgalviški dalykai. Jie tarsi tampa naujos tapatybės dalimi“, – pastebi psichologas.
Taip pat jis pabrėžia, kad visa tai kyla ir iš tradicijų, kurios puoselėjamos šeimoje bei tolesniame asmenybės ugdyme.
„Šeimose esame praradę tą natūralią asmenybės virsmo tradiciją. Tarsi viską paleidome savieigai. O švietimo sistema nespėja, arba neturi galimybių, ten labiau akcentuojami pažymiai, o asmenybės ugdymas lieka antrame plane. Nors programos egzistuoja, bet, matyt, jos tiesiog nerezonuoja. Todėl jauni žmonės atsakymų ima ieškoti interneto kultūroje, gatvėje, įvairiose subkultūrose“, – nurodo psichologas.
Atskleidžia šokiruojančią statistiką – kalti socialiniai tinklai
Pasak psichologo, maždaug nuo 2003 ar 2005 metų, kai atsirado socialinis tinklas „Facebook“, paauglių savižalos ir savižudybių skaičiai ėmė kilti.
„Bendraamžių stebėjimas, lyginimasis, ta simuliuota, nenatūrali tapatybės sistema veikia psichiką. Paauglys žiūri, lygina save su kitais ir galvoja: „Čia ne man, aš ne toks“. Pradeda save nuvertinti, o tai stipriai kerta per savivertę. Atsiranda neapykanta sau, kuri virsta savižala, o kartais ir savižudybe arba drastiškais veiksmais, kai žmogus nevertina savo gyvybės.
Tai susiję su savivoka, kad kai jautiesi niekam tikęs, nenaudingas, ypač jei nesiseka moksluose, patiri nelaimingą meilę, jautiesi nereikalingas tėvams. Tai kaip tada įrodyti draugams, kad esi kažko vertas?
Kartais – per nutrūktgalviškus poelgius: važiuoti be šalmo, lėkti paspirtuku greičiau nei leidžiama, šokti iš aukštai, girtam pasirodyti. Ir tai ypač aktualu vaikinams. Dėl to liūdna statistika – kai kurie nesulaukia pilnametystės“, – pasakoja psichologas.
Jis pabrėžia, kad su merginomis yra kiek kitaip, nes šios dažniau bando pritapti. Pavyzdžiui, egzistuojant savižalos tendencijai, jos gali mėgdžioti, tačiau ne tam, kad išsiskirtų, o tam, kad įsilietų į grupę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jeigu atitinkamos tarnybos visokį š šalintų iš soc. tinklų, tai ir nebūtų nederamo pavyzdžio vaikams.
