edvardas šidlauskas

Nuolatinis informacijos srautas, socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos suteikė mums galimybę vos per akimirką pasiekti milijoninę auditoriją žmonių. Vis tik kartu šie įrankiai tapo būdu skleisti melagingą informaciją, formuoti visuomenės nuomonę ir klaidinančias žinutes taip stiprinant propagandinius naratyvus.

Šiuo metu gyvename turbūt didžiausiame informaciniame sraute, kokiame yra kada nors gyvenusi žmonija. Visos naujienos yra pasiekiamos per akimirką, jų nereikia ieškoti, nes pranešimai patys mus suranda. Dėl to tokioje informacinėje gausoje svarbu prabilti apie propagandą, jos poveikį žmogui ir sveikatai. Šįkart laidoje „Sveikatos DNR“ ciklui „Žurnalisto darbas iš arti“ svečiavosi psichologas, psichologas-psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.

Savaitgalį išplito atlikėjos Monikos Katunskytės vaizdo įrašas iš koncerto Drevernoje. Jo metu buvo įtariama, kad dainininkė koncertavo neblaivi. Nors pati atlikėja informaciją neigė, sakė, kad metus laiko nevartoja alkoholio, vis tik po pasirodymo prabilo jos buvęs mylimasis Tomas Bagdonavičius, kuris pabrėžė, kad alkoholis tapo jų skyrybų priežastimi.

„Su vyru atskirai miegame jau septynerius metus ir nematau tame nieko blogo“, – rašė naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Danguolė. Mudu su vyru visai neseniai atšventėme 25-ąsias vestuvių metines, o pastaruosius septynerius metus miegame atskirai. Pasirinkome taip ne dėl to, kad dažnai pyktumėmės, mums būtų nemalonu vienas su kitu miegoti, bet dėl to, jog jis knarkia, o aš noriu kokybiškai išsimiegoti.

Socialiniuose tinkluose pasidalinta asmeninė moters drama atvėrė skaudžią temą apie santykiuose vis dar pasitaikantį reiškinį – dvigubą gyvenimą. Kelerius metus užsienyje su partneriu kūrusi bendrą buitį, moteris tik neseniai sužinojo, kad vyras Lietuvoje turi oficialią žmoną ir vaikus, o ši apie kitus vyro santykius nieko nenutuokė. Psichologas prasitarė, kodėl žmonės ryžtasi gyventi paralelinius gyvenimus ir kas skatina tokį elgesį.

„Lietuvių kultūros lygis mane eilinį kartą paliko be žado“, – rašė laišką naujienų portalui tv3.lt atsiuntusi Agnė. Vakar „Instagram“ pamačiau nuotraukas iš Oksanos Pikul ir Dominyko Dirksčio atostogų, kuriomis jie nors ir žodžiu nepranešė žinios apie nėštumą, bet iš vaizdo ir po nuotrauka pridėtų jaustukų buvo aišku, ką norima parodyti.

„Mano draugei visiškai pasimaišė protas – ji bent kartą per mėnesį nueina pas būrėją“, – naujienų portalui tv3.lt rašė laišką atsiuntusi Renata. Savo draugės vardo čia minėti nenoriu, nes paskaičiusi tikrai supras, kad rašau apie ją, bet problema jau tapo tokia didelė, kad nebegaliu tylėti. Visi tie būrėjai, ekstrasensai, astrologai – man nesuprantama. Tikiu, kad žmogus pats sprendžia savo gyvenimo klausimus ir tiek, kiek įdėsi gyvenime, tiek ir turėsi.

Šiandien antrą dieną iš eilės Lietuvoje paskelbtas oro pavojus – ketvirtadienio pavakarę informaciją eiti į slėptuves ir laukti tolimesnių nurodymų dėl pastebėto galimai drono gavo Utenos rajono gyventojai. Vakar oro pavojus Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą. Nuo vakar, gegužės 20 dienos, prasidėję įspėjamieji pranešimai gyventojams apie oro pavojų Lietuvoje nerimsta ir šiandien.

Vos per pusantro mėnesio Lietuvoje – net du kraupūs nusikaltimai. Pirmasis įvyko kovo 17 dieną, kai Alytuje dvyliktokas užpuolė iš Nigerijos atvykusį futbolininką, o apie antrąjį žinia pasklido šįryt, kai Marijampolėje moksleivis gimnazijoje peiliu sužalojo dvi nepilnametes merginas ir paauglį. Abu įvykiai turi bendrą sąsają – įvykių centre atsidūrė paaugliai.

Praėjusią savaitę buvo palaidotas žiauriai nužudytas 31-erių paramedikas Mantas Sadauskas, o viena iš įtariamųjų jo byloje – buvusi žmona Justina Gaigalaitė. Ji savo kaltę, pasak advokato, neigia. Dar iki paramediko kūno suradimo artimieji nurodė, jog ši moteris gali būti susijusi su nusikaltimu, o ženklų apie žiaurų elgesį buvo ir anksčiau. Anksčiau M. Sadausko artimieji pasakojo, jog paramedikas skyrėsi su savo vaikų motina, o teismas priskyrė vaikų globą tėčiui.

„Visą gyvenimą auginau, mylėjau ir prižiūrėjau savo vaiką, o dabar ji man atsilygindama vietoj anūkų šunis namo tempia“, – rašė naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Gražina. Aš nežinau, ką man daryti. Kai mes augome, tvarka buvo aiški – baigi mokyklą, jeigu gaunasi, įstoji dar kažkur pasimokyti, o vėliau prasideda rimtas gyvenimas – vyras, vaikai ir darbai.

Po ilgos ir varginančios darbo dienos kai kuriems gerai pažįstamas noras „atsijungti“ – išgerti taurę vyno, alaus ar stipresnio gėrimo, kad atsipalaiduotų. Vieniems tai atrodo nekaltas vakaro ritualas, kitiems – būtinybė, be kurios tampa nebeįmanoma nurimti. Kada alkoholis tampa pavojingu emociniu ramsčiu, kodėl šis įprotis taip plačiai paplitęs ir kaip pradėti jį keisti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.

Visame pasaulyje paplito „X Faktoriaus“ dalyvio Jonatano Kazlausko pasirodymas, kuriame jis atliko Justino Bieberio dainą „Sorry“. Nors jis buvo filmuotas daugiau nei prieš dešimt metų, vis tik internautai jį atrado visai neseniai ir pradėjo kurti atlikėją parodijuojančius įrašus. „TikTok“ platformoje jau galima aptikti begalę įrašų, kuriuose visame pasaulyje žymūs turinio kūrėjai parodijuoja lietuvį Jonataną.

Daugeliui tėvų turbūt jau įprasta planuojantis vykti į koncertą, pasimatymą ar savaitgalinį pabėgimą iš miesto savo atžalas palikti seneliams. Šių namuose vaikai jaučiasi saugiai, nereikia jų pažindinti su naujomis auklėmis, o vaikų ugdymo mokyklą seneliai jau seniai praėję.

Psichologas primena, kad šventės ir Naujieji metai suteikia džiaugsmo, pakelia nuotaiką ir simbolizuoja naujų galimybių pradžią. Tiesa, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tikrasis pokytis ir laimė slypi žmogaus viduje, o socialiniai lūkesčiai būti laimingam gali sukelti stresą, savikritiką ir vienišumo jausmą. Jau virš 10 metų konsultuojantis psichologas-psichoterapeutas, portalo „psichika.

Susidūrus su pavojinga situacija ar nelaimingais atsitikimais, įprasta jausti šoką, baimę ar sumišimą, prieš šventes tokios emocijos gali sustiprėti. Psichologas pabrėžia, kad svarbu leisti jausmams būti, palaikyti vieni kitus ir rūpintis savimi, o bendrystė ir ryšiai su kitais padeda lengviau įveikti sunkumus. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šeštadienį Panevėžyje įvyko kraupi nelaimė, kai ankstų rytą BMW automobilis įskriejo į Nevėžio upę.

Po dviejų jaunų merginų nužudymo suimtam Benui Mikutavičiui paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Specialistai, remdamiesi viešai aprašytu jo elgesiu konsultacijos metu, bendrai paaiškina, ką reiškia jo elgesys. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, specialisto konsultacijoje B. Mikutavičius nebuvo itin kalbus, sėdėjo kampe nuleidęs galvą.

Nors Lietuva sveikina į šalį atvykusius naujus gyventojus ir ragina čia pasilikti, vis tik ne visi svetimšaliai elgiasi draugiškai – neseniai aikštėn iškilo kalbos apie fiksuojamus viešosios tvarkos pažeidimus. Toks elgesys paskatino ne tik diskusijas apie kitataučių elgesį, tačiau taip pat iškėlė klausimą – kaip elgtis su tais, kurie ilgus metus gyvena Lietuvoje, tačiau nekalba lietuviškai.

Penktadienį, lapkričio 14 dieną, Lietuvą apskriejo žinia apie nužudymą Vilniuje, Švitrigailos gatvėje. Paaiškėjo, kad bute buvo nudurtas liūdnai pagarsėjęs žinomas „TikTok“ turinio kūrėjas Nerijus Ambajevas-Niežas. Turinio kūrėjo gyvas transliacijas stebėdavo tūkstančiai žmonių, o jose būdavo galima matyti įvairaus turinio – nuo Niežo dalijimųsi savo kasdienybe, iki alkoholio vartojimo ir keiksmų.

Psichologas teigia, kad politikų patiriamas stresas dažnai gali pasiekti pavojingai aukštą lygį, galintį lemti perdegimą ar net psichinę žalą. Pasak jo, tik patirtį sukaupę politikai išsiugdo „dramblio odą“ ir išmoksta atsiriboti nuo viešo vaidmens, o naujokams kyla didelė rizika palūžti bei likti vieniems su savo įtampa. Psichologas Edvardas Šidlauskas, kalbėdamas apie politikų patiriamą stresą, teigė, kad tai ji gali būti itin labai didelis ir dažnai žalingas.

Politinė įtampa Lietuvoje didina žmonių nerimą ir nesaugumo jausmą. Grėsmingi pareiškimai apie karą ir politinis susiskaldymas silpnina pasitikėjimą valdžia bei sąjungininkais. Psichologas ragina mažinti politinių diskusijų svarbą ir daugiau dėmesio skirti kasdieniam gyvenimui bei artimiesiems. Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai| Visą straipsnį galite rasti.

Savaitgalį Jungtinės Karalystės spaudoje pradėjo plisti pranešimai apie Rytinėje Londono dalyje žiauriai nužudytą 40-metę lietuvę Agnę Druskienę, kuri augino tris vaikus. Pagrindinis brutalaus nužudymo įtariamasis – moters vyras, 43-ejų Augustinas Druskis. Šeimos tragedija tiek Lietuvoje, tiek užsienyje užminė ne vieną mįslę, o Druskių kaimynai buvo priblokšti. „Jie atrodė miela šeima“, – taip apie šeimą atsiliepė kaimynystėje gyvenantys žmonės. Naujienų portalas metro.co.

Spalio 5 dieną Lietuvoje įvyko naujo labdaros ir paramos fondo „A’more Grande“ pristatymas, kurio tikslu buvo įvardintas medicininės ir psichologinės pagalbos teikimas žmonėms. Vis tik daugiausiai dėmesio renginio metu sulaukė prieštaringais vertinimais apipinti svečiai. Vakar buvo išplatintas pranešimas spaudai apie naujojo labdaros ir paramos fondo užsibrėžtus tikslus ir kryptis.

Penktadienį Kaune esančiuose gimdymo namuose, gyvybės langelyje, buvo palikta naujagimė. Tokį nelengvą mamų apsisprendimą dažniausiai lemia keli veiksniai. Tam gali daryti įtakos oksitocino stoka, pogimdyvinė depresija, vienišumo jausmas ar net visuomenės spaudimas. Svarbiausia – teikti emocinę paramą ir informaciją, kad vaikas nebūtų laikomas problema, o mamos gautų reikiamą pagalbą.

Socialiniuose tinkluose daugėja moterų pasakojimų apie tai, kaip jos savo gyvenimą patiki ir problemų sprendimo būdų ieško būrėjų, numerologų, taro kortų metėjų gretose ar horoskopų prognozėse. Tačiau psichologas sako, kad toks perdėtas žmonių patiklumas kenkia jų emocinei būklei ir labai dažnai yra nenoras prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą ir sprendimus.

Vakar, liepos 15 dienos vakarą, Lietuvoje nusileido internetinė žvaigždė, daugiau nei 40 milijonų sekėjų internete turintis IShowSpeed, kurio tikrasis vardas yra Darrenas Jasonas Watkinsas. Per jo vizitą Vilniuje internete išplito medžiaga, kurioje įamžinta gausi minia, lydinti važiuojančios įžymybės automobilį. Nemažą minios dalį sudarė vaikai ir paaugliai.

Pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos apie viešas patyčias tinklalaidėse. Vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukusių atvejų – pasisakymai apie žemaūgius, nuskambėję vieno žinomo komiko laidoje. Reaguodamas į šią situaciją, savo nuomonę išsakė psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.  Anot jo, patyčios Lietuvoje vis dar dažnai laikomos pramogos forma – ypač medijoje.

Vakar olimpinė čempionė, plaukikė Rūta Meilutytė viešai išreiškė palaikymą LGBTQ+ bendruomenei ir paskelbė, kad yra biseksuali. Jos žinutę nulydėjo palaikymo banga – tokį žingsnį ekspertas vadina svarbiu visai bendruomenei. Socialiniuose tinkluose plaukimo rekordininkė pasidalijo įrašu iš „Pride“ eitynių ir prisipažino priklausanti LGBTQ+ bendruomenei. „Pride eitynės! Turiu slaptą misiją – skleisti LGBT propagandą! Juokauju.

Egzaminų sesijai įsibėgėjus – studentams tai vienas jautriausių ir sudėtingiausių laikotarpių. Akademinis stresas daugeliui jaunų žmonių užgožia gyvenimo džiaugsmą, o kartais gali nuvesti ir prie kraštutinumų – kai neišlaikę įtampos, jie pasirenka pasitraukti iš gyvenimo. Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gautas pranešimas, kad Didlaukio gatvėje, šalia bendrabučio, rastas 2003 m. gimimo merginos kūnas. Įvykį pranešusi mergina nurodė bijanti prieiti arčiau – matėsi kraujas.

Lietuvoje yra susiduriama su opia problema, kai vaikai, nepilnamečiai asmenys masiškai žiūri pornografinį ar bet kokį kitą žiaurų ir netinkamą turinį savo telefonuose. Šiuos vaizdo įrašus jie stebi net ir būnant mokyklose. Kibernetinio saugumo ekspertas, IT (informacinių technologijų) specialistas Marius Pereščius bei psichologas Edvardas Šidlauskas perspėja, kaip tai gali atsiliepti vaikų raidai ir pakenkti vėliau.

Legendinėje „Boardwalk Hall“ arenoje, esančioje Atlantik Sičio mieste, lietuvis Eimantas Stanionis (15–1, 1 lygiosios, 9 nokautai) stojo į svarbiausią karjeros kovą dėl trijų pasaulio čempiono diržų.

Prabangios dovanos vaikams vis dažniau tampa įprasta dalimi, ypač kai kalbama apie žinomus verslininkus ir įtakingas šeimas. Pavyzdžiui, Ingos ir Aivaro Stumbrų šeima neseniai paminėjo pirmąjį savo sūnaus Viljamo gimtadienį ir pasidalijo šventės akimirka, kurioje mažylis važiuoja naujutėlaite „Lamborghini“ žaisline mašina.

Vakar Lietuvą sukrėtė žinia apie rastus trijų Jungtinių Amerikos Valstijų(JAV) karių kūnus, kurie buvo ištraukti iš Pabradės poligono pelkėje nugrimzdusio šarvuočio M88 „Hercules“. Vieno dingusio kario tebeieškoma. Tikėtina, kad šis skaudus įvykis atsilieps ne vieno sąmonėje – ilgą ir sunkią gelbėjimo operaciją stebėjo visi, o paskelbus apie rastus karių kūnus pasipylė užuojautos.

Ketvirtadienį pasklido žinia, kad 11-metė mergaitė pranešė policijai apie tai, kad Vilniuje prieš ją, galimai, smurtavo mama. Psichologai atkreipia visuomenės dėmesį, kaip pastebėti ženklus, kad prieš vaikus yra naudojamas smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jiems padėti.   Psichologas-psichoterapeutas, lektorius Edvardas Šidlauskas teigė, kad yra daug ženklų, kurie signalizuoja, jog vaikas gali patirti smurtą artimoje aplinkoje.

Vakar žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie Natalijos Bunkės (41 m.) laidoje išsakytas mintis, kad ji nėra „mamiška“ mama, gyvenanti tik dėl vaikų. Ji teigė, jog juose mato tik minusus. Atlikėja iš karto pripažino, kad tai galbūt nėra gerai, nes ji yra mama, tačiau supranta, kad daugiau vaikų turėti nenori. Tokie žinomos moters žodžiai suskaldė visuomenę – kai kurie ją palaikė, o kiti išreiškė prieštaravimus.

Lapkričio 22 d., penktadienį, Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiose krepšinio rungtynėse įsiplieskė konfliktas tarp miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir sirgalių. Tribūnose nuskambėjo necenzūriniai šūksniai, kurie sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o dėl šio įvykio teisėsauga pradėjo administracinę teiseną. Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad toks sirgalių elgesys rungtynėse visai nestebina.

Helovinas, lietuviškai vadinama Vaiduoklių šventė ar Šiurpnaktis, yra šventė paprastai minima spalio 31 dieną. Šiurpnakčiui intensyviai ruošiasi ne vienas Lietuvos parkas, dvaras, ar kita lankytina vieta. Tačiau mažesnio amžiaus ir jautresniems vaikams tokie siaubo parkai gali palikti traumą, kurią teks ne vienerius metus gydytis psichologo kabinete.

Paskutinėmis dienomis Lietuvą apskriejo žinia, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį iš namų išėjęs 15-metis Matas Kalinauskas namo taip ir nebegrįžo. Daugeliui klausimą kelia tai, kodėl berniukas ryžosi tamsiu paros metu išeiti iš namų, o šiuo metu yra tiriamos visos Mato dingimo versijos. Psichologas Edvardas Šidlauskas papasakojo apie tai, kokios gali būti vaikų iš namų pabėgimo priežastys bei kokie ženklai gali signalizuoti tėvams, jog vaikas svarsto apie pabėgimą iš namų.

Lietuvos bažnyčiose dvasininkai pristatė naujovę: seksualinio išnaudojimo bažnyčiose aukos galės parašyti laišką ir atvykti į mediacijos centrą, kur galės išsipasakoti ne kunigams, o pasauliečiams – psichologei ir socialiniai darbuotojai. Jie, esant reikalui, informuos ir teisėsaugą, ir vyskupą.

Liepos 19 d. iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“ suverenais save vadinantys Mindaugas ir Ingas Vilčinskai savavališkai išsivežė savo tris vaikus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų pagrobimo. Po dviejų savaičių, rugpjūčio 1 d., vaikai su tėvais rasti netoli pasienio su Baltarusija. Nors šiuo metu nepilnamečiams suteikta pagalba, psichologas įspėja – slapstymasis ir tėvų radikalios idėjos jiems gali turėti rimtų pasekmių ateityje.

Lietuvos bažnyčios viršūnėse – dar vienas pedofilijos skandalas. Vilniaus arkivyskupijos kanclerį arkikatedros bazilikos kunigą kalėjime sėdintis vaikinas kaltina seksualine prievarta prieš jį, kai jis buvo penkiolikmetis. Vaikinas pasakoja, kad su kunigu Kęstučiu Palikša ne vienerius metus palaikė intymius santykius, o kunigas esą jam už tai dar ir dosniai mokėjo. Tuo metu arkivyskupija teisinasi, kad apie kunigui mestus kaltinimus nieko nežinojo.

Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio drama kaitina visuomenės aistras. Psichologai nesistebi, kad dviejų žinomų žmonių pykčiai ir skyrybos sudomina šimtus tūkstančių žmonių, kurie seka žiniasklaidoje ir tikrą, ir bevertę informaciją apie garsenybes. Aiškėja ir dėl kokio turto besiskirianti pora gali kovoti kaltindami vienas kitą tikru ar išgalvotu smurtu.

Internete be perstojo plinta vis naujos sąmokslo teorijos, o daugybė žmonių jomis įtiki. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, dalis žmonių įtikėjo fantazijomis apie vakcinas, kurios, anot sąmokslo teoretikų, įrankis pakeisti mūsų DNR, mus nužmoginti, valdyti nuotoliu arba pražudyti. Vis tik panašių teorijų yra vis daugiau, aiškėja ir kas jomis tiki.

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kaip susitvarkome su karo keliama įtampa ir nerimu? Ar nutikus nelaimėje pultume į paniką ar šaltai reaguotume ir žinotume, ką reikia daryti, kad apsaugotume save ir savo artimuosius? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikina, kad jau šiandien, pirmadienį, bus pateiktas siūlymas švelninti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Ji tikina, kad po kiekvieno atlaisvinimo savaitę yra stebimos pasekmės, ar situacija leidžia toliau švelninti karantiną, ar vis dėlto reikėtų susilaikyti. Tuo tarpu psichologai skambina pavojaus varpais – ribojimai itin neigiamai paveikia psichinę gyventojų būklę ir specialistai įžvelgia tik žalą.

Alkoholis Lietuvoje nesvetimas net vienuolikmečiams ir čia neturime, kuo didžiuotis. Pagal įvairius nepilnamečių alkoholio suvartojimo rodiklius Europoje Lietuva – tarp pirmųjų valstybių. Ir nors prekyba alkoholiu prieš porą metų stipriai sugriežtinta, pagalbos gauti alkoholį nepilnamečiai prašo benamių ar vyresnių draugų.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

Palangiškės Birutės Navickaitės paviešinta žinia apie nesantuokinę nuo Seimo nario Petro Gražulio susilauktą dukrą prikaustė visuomenės dėmesį. Bet tuo pačiu ši netipiška, netgi politiniu sekso skandalu pavadinta, istorija atkreipia dėmesį į nesantuokinių vaikų ir vienišų tėvų statistiką bei padėtį Lietuvoje. Ketvirtadienį žiniasklaidoje nusirito naujiena apie parlamentaro P. Gražulio ir palangiškės B. Navickaitės nesantuokinę dukrelę.