Vienos Šveicarijos įmonės atstovas Lietuvoje, vykdęs įvairias finansines operacijas - pardavinėjęs, dovanojęs, nuomavęs turtą ir bandęs išvengti mokesčių, į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 1 milijoną litų nesumokėtų mokesčių. Kaunietis, kuriam buvo suteikti įgaliojimai valdyti ir kontroliuoti visą mūsų šalyje esantį kompanijos turtą, iš užsienio firmos dar gaudavo pajamų, kurios taip pat nebuvo apmokestintos.
Mokestinė ginčų komisija prie Vyriausybės patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) priskaičiuotas sumas.
Atliekant patikrinimą nustatyta, kad kaunietis pagal Šveicarijos įmonės įgaliojimus sudarinėjo sutartis su ūkio subjektais, kompanijos vardu pirko nekilnojamąjį turtą, vykdė trišalius apmokėjimus, pasirašydavo atsiskaitymo dokumentus. Atlikus operatyvius patikrinimus ir piniginių lėšų judėjimo analizę trijose įmonėse, kuriose dirbo, pasirodė, kad jis neturi jokių dokumentų dėl iš Šveicarijos gautų beveik 489 tūkst.Lt panaudojimo kompanijos naudai. Įvertinusi iš trečiųjų asmenų surinktą informaciją mokesčių inspekcija šias pinigų sumas pripažino iš užsienio įmonės gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir jas apmokestino.
Kaunietis 2003-2006 metais Palangoje įsigijo tris žemės sklypus ir tris komercinės paskirties statinius už daugiau nei 300 tūkst. Lt. Siekdamas išvengti mokesčių ir dirbtinai padidinti įsigyto turto vertę, jis ėmėsi įvairių ūkinių operacijų. Vieną ūkio paskirties pastatą jis pardavė penkiems asmenims. Kitą dieną, kai pirkėjai atkūrė nuosavybės teises į prie pastato esančią žemę, jį perpirko turtą pardavusio kauniečio sūnus. Jis su žmona įformino dalybų sutartį, pagal kurią pasidalijo jungtinės nuosavybės teise pirktą minėtą nekilnojamąjį turtą bei žemę. Vėliau sutuoktinė savo turto dalį padovanojo vyrui, o šis - savo tėvui.
Tarp sutuoktinių dovanoto turto vertė siekė beveik 400 tūkst., o dovanojant tėvui ji išaugo iki 1 mln. 530 tūkst. Lt. (dovanojimo sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė - 1 mln.823 tūkst. Lt.). Vėliau, suformavęs vientisą, komerciškai patrauklų sklypą su prieš tai pirktais dviem žemės plotais kaunietis turtą pardavė beveik už 3 mln. litų.
Atlikę patikrinimą Kauno AVMI darbuotojai konstatavo, kad dovanojimo sandorių aplinkybės buvo iškreiptos, o jais siekta mokestinės naudos. Šiais pirkimo bei dovanojimo sandoriais norėta dirbtinai padidinti žemės sklypo vertę, o pirkimo bei dovanojimo tarpininkas buvo reikalingas siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad šis kaunietis 2001 m. pirko 35 arus žemės už 6 tūkst. Lt viename Panevėžio rajono kaime, o 2005 m. toje pačioje vietovėje iš bankrutavusios bendrovės įsigijo degalinę su kolonėlėmis sumokėdamas 20 tūkst.Lt. Šį turtą jis išnuomojo kitai bendrovei. Nekilnojamojo turto nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog pasibaigus nuomos sutarčiai, jeigu nuomininkas sumoka nuomotojui visą nuomos kainą 200 tūkst. Lt, turtas bus perduotas nuomininko nuosavybėn.
Kauno AVMI išsiaiškino, jog turtas buvo įsigytas vykdyti verslo ūkinę veiklą ir naudojamas pajamoms uždirbti, o jos vykdytojas siekė gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, vadinasi, privalėjo mokėti ne tik pridėtinės vertės, bet ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius.