Nors iki šiol kalbama, kad ekonominių bėdų prislėgti lietuviai vos suduria galą su galu, tačiau sudėtinga situacija neužgniaužia nuoširdaus noro padėti dar blogiau gyvenantiems žmonėms. Aukas įvairiems projektams renkančios organizacijos vienbalsiai pabrėžia, kad pinigų trūkumas neatgraso nuo piniginių aukų. O kartais iš tiesų reikia tiek nedaug...
Projektai viršija lūkesčius
UNICEF Lietuva vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad nuo 1993-ųjų iki 2005-ųjų Lietuva buvo ta šalis, kuriai pasaulinė organizacija teikė visokeriopą paramą. Todėl netrukus po įstojimo į Europos Sąjungą (ES), nuo 2005-ųjų, atėjo metas pradėti kaupti lėšas kitoms šalims.
„UNICEF humanitarinę pagalbą skirsto pagal tam tikrus kriterijus. O projektai pasaulio vaikams vykdomi įvairiose šalyse. Jau 7 metus mūsų pagrindiniu tikslu tapo motyvuoti Lietuvos žmones paremti pasaulio vaikus. Konkrečiam projektui yra skiriami dveji metai. Per tą laiką turime surinkti užsibrėžta pinigų sumą“, - veiklos principus apibūdino J. Majauskaitė.
Paskutinis projektas skirtas padėti Kambodžos vaikams pradėtas 2010 m. pabaigoje. Tikslas per dvejus metus buvo surinkti milijoną dolerių. Šią užduotį palengvino tai, kad Lietuvą vykdė bendrą projektą su Danija ir Norvegija.
„Prisiminus tą projektą galiu pasakyti, kad Lietuvos žvaigždžių koncertas Kambodžoje, vos per dvi valandas padėjo surinkti daugiau kaip 700 tūkst. litų. Žmonės visame pasaulyje, kad ir kaip skurdžiai gyventų, iki šiol yra linkę aukoti. Šiuo konkrečiu atveju akcentavome, kad pakanka vos 5 litų, kad būtų galima paskiepyti vieną vaiką ir apsaugoti jį net nuo 6 mirtinų ligų. Vaikų ir moterų mirtingumas Kambodžoje yra tragiškas. Projektas pasisekė, nes pinigai buvo surinkti gerokai greičiau nei tikėtasi“, - pasakojo J. Majauskaitė. Nuo 2005-ųjų Lietuvoje jau įvykdyti 6-7 projektai, o tai reiškia, kad pinigams surinkti užsibrėžtų 2 metų (vienam projektui) neprireikia.
Įvairios aukojimo formos
Kokia įprastai forma renkamos aukos apibendrinti gana sunku. Viskas priklauso nuo situacijos. Anot Balsas.lt kalbinamos UNICEF atstovės, televizijos projektai yra labiau orientuoti į žmones. O su įmonėmis dirbama visiškai kitaip. Bet kokiu atveju, paprasčiausia paaukoti internetu. Pakanka kelių mygtukų paspaudimų. Taip pat artimiausiu metu ketiname įvairiose vietose įtaisyti daugiau aukų dėžučių“, - pasakojo J. Majauskaitė.
Pinigai surenkami ir kitais būdais. Tarkime, visai netrūkus vyks golfo turnyras. Įprasta, kad norintys dalyvauti moka startinį mokestį. O iš šio mokesčio surinktos lėšos bus skiriamos UNICEF projektui.
J. Majauskaitė pasakojo, kad Lietuvoje ekonominės krizės aukas renkančios organizacijos nepajautė: „Lietuvoje nėra tokių aukojimo tendencijų, kaip didesnėse ES šalyse. Tarkime Danijoje, Švedijoje buvo tokių įmonių, kurios skirdavo milijonus. Tačiau sunkmečiu aukos sumažėjo. Bet tie, kurie aukojo mažesnėmis sumomis, tie ir toliau nekeitė šio nuoširdaus įpročio.“
Balsas.lt pašnekovė prisiminė vieną atvejį, kai į jų ofiso duris kažkas paskambino. Mygtuku atidariusi duris moteris kurį laiką taip nieko ir nesulaukė. Nuėjusi patikrinti pamatė vos laiptais lipančią 80-metę senutę. „Ji buvo vos paeinanti, tačiau atnešė 50 litų. Girdėjo, kad renkame nuo cunamio Japonijoje nukentėjusiems žmonėms pinigus, todėl teigė, kad galės ramiau mirti, prisidėjusi prie to“, - pasakojo J. Majauskaitė.
Vaikams ir gyvūnėliams
Įstaigos „Geros valios projektai“ steigė Inga Langaitė Balsas.lt pasakojo, kad paramos daugiausia prašoma dėl pagalbos vaikams, jaunimui ir šeimai bei gyvūnėliams. „Mūsų užduotis atrinkti tuos projektus, kuriems labiausiai reikia paramos. Tam sudaryta speciali komisija, kad viskas vyktų skaidriai ir aukotojams nekiltų nė menkiausios abejonės. Tik atrinktų organizacijų projektai patenka į specialų puslapį internete. Pinigai nėra renkami kažkokiai organizacijai, jie skirti konkrečiam tikslui“, - pasakojo I. Langaitė.
Greičiausia surinkti pinigus pavyksta projektams iš kategorijos vaikams ir gyvūnėliams: „Vieni projektai mažiau populiarūs, kiti daugiau. Tačiau jei yra kokia nors individuali vaiko istorija, tada abejingų nebelieka. Tokios istorijos greitai surenka reikiamą pinigų sumą. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad gyvūnėliai irgi turi pastovų pinigus aukojančių ratą.“
Balsas.lt pašnekovė priminė vieną iš naujesnių pavykusių projektų, kad buvo renkami pinigai Sedos miestelyje gyvenantiems žmonėms. „Sudegė jų namas, tačiau žmonės nepalūžo ir padedami bendruomenės daug ką susitvarkė. Tačiau pinigų tai šeimai prireikė kanalizacijos įrengimo darbams. Ir labai greitai žmonės suaukojo tuos pinigėlius“, - pasakojo I. Langaitė.
Tačiau toli gražu ne visi projektai sulaukia visuomenės dėmesio. Kodėl? Atsakyti sunku. „Kartais atrodo, kad ir pats projektas teisingas, ir organizacija gera, bet kažkodėl pinigai aukojami vangiai. Mažiau aukojama nežinomiems žmonėms, kurie, maža to, dar ir vengia komunikuoti.
Gerų žmonių netrūksta
I. Langaitė pabrėžė, kad techniškai neįmanoma nustatyti, daugiau aukoja Lietuvoje likę tautiečiai ar emigrantai: „Tiesiogiai bendrauti netenka. Bet iš esmės to ir nereikia. Svarbiausia, kad tie, kurie paaukoja, gauna ataskaitas ir padėkos raštą. Be to, galima paaukoti kito žmogaus vardu ir padovanoti jam tą padėkos raštą kaip dovaną.“
Praėjusiais metais vidutinė aukojama suma buvo 50 litų, o šiais metais, anot I. Langaitės, nors tikslių duomenų dar nėra, tačiau ta vidutinė aukos suma yra didesnė.
„Pas mus tiek bendra, tiek vidutinė aukų suma kasmet auga. Bet tą galima paprastai paaiškinti. Pirmiausia, daugėja komunikacijos apie suteikiamą pagalbą. Žmonėms ateina ta žinutė. Kitas dalykas, mūsų organizacija įgauna žinomumo ir patikimumo atspalvį. Žmonės įsitikino, kad tai veikia. Ir paaukoti pinigai pervedami tam, kam priklauso“, - pabrėžė I. Langaitė.
