Praėjo beveik mėnuo, kai misiją Goro provincijoje pradėjo penktoji provincijos atkūrimo grupė. Pokalbis su PAG-5 vadu pulkininku Daliumi Polekausku apie pagrindines Afganistano ir provincijos vystymosi kryptis, kaip misijoje adaptavosi mūsų kariai.
- Neseniai Kabule vyko visų Afganistano provincijų atkūrimo grupių vadų ir kito vadovaujančio personalo bendra konferencija. Kokios yra pagrindinės Afganistano provincijų atkūrimo kryptys?
- Pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad Afganistane jau matomi tam tikri teigiami pasikeitimai ir per šį šalies vystymosi etapą ypatingai svarbu, kad provincijų atkūrimo grupių veikla būtų koordinuojama. Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas, iš kurių dvidešimt penkiose veikia Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms pavaldžios provincijų atkūrimo grupės.
Konferencijos pagrindinis tikslas – siekti, kad mūsų turimi pajėgumai ir veikla būtų nukreipta į žmonių poreikius, į policijos ir Afganistano nacionalinės kariuomenės pajėgumų stiprinimą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vystymo projektus turi inicijuoti Afganistano ir provincijų valdžia, juos įgyvendinti turėtų patys vietos gyventojai, o tarptautinė bendruomenė tik koordinuotų jų veiklą, teikdama paramą ir konsultacijas. Visi konferencijos dalyviai pritarė tokiai nuomonei.
Viena iš svarbiausių veiklos krypčių, sukėlusių diskusijas konferencijos metu, yra švietimo sistema. Tai ypatingai aktuali problema Afganistano žmonėms ir pačios šalies ateičiai. Įvairių organizacijų prisidėjimas tiek rengiant mokytojus, tiek suteikiant materialinę paramą švietimo reformai yra labai svarbus ir turės didžiulės įtakos Afganistano tolesniam vystymuisi.
Jeigu kalbtume apie žemės ūkį, tai yra iš tikrųjų labai didelis iššūkis vietiniams – tiek valdžios atstovams, tiek gyventojams. Žemės ūkio veiklą Afganistane apriboja pirmiausia gamtinės sąlygos – kalnai, vasaros karštis ir atšiaurios žiemos. Maisto nepriteklių ir badą dažnai kenčia žmonės ir dėl pavasarinių potvynių, kurie tiesiog nuplauna ne tik pasėlius, bet ir kuklius vietinių namelius. Šiuo klausimu per konferenciją buvo labai plačiai diskutuota. Keletas nevyriausybinių organizacijų prisideda prie žemės ūkio vystymo, tačiau reikia pažymėti, kad dėl prastos infrastruktūros ir susisiekimo, Afganistane tas klausimas nėra lengvai sprendžiamas.
- Neseniai perėmėte vadovavimą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei ir jau ne kartą susitikote su provincijos gubernatoriumi, taip pat su kitais valdžios atstovais. Kaip jie vertina PAG veiklą ir ko tikisi iš mūsų?
- Aš pabrėžčiau labai didelį indėlį čia anksčiau buvusių keturių provincijos atkūrimo grupių, kurios sudarė tikrai geras sąlygas Goro vystymuisi. Iš tikrųjų jau dabar galima pamatyti labai gerus to įdirbio ženklus. Susitikimų metu tiek su gubernatoriumi, tiek su kitais valdžios atstovais vis rečiau yra klausiama ir laukiama, ką pasakys tarptautinės pajėgos ar kitų organizacijų atstovai. Vis dažniau provincijos pareigūnai nubrėžia savo gaires ir nustato prioritetus. Mūsų vaidmuo labai svarbus suteikiant reikalingą pagalbą, patariant kaip reikėtų įgyvendinti projektus, užtikrinti saugumą, kaip geriau paskirstyti visų pirma jų turimų resursų prioritetus.
Manau, kad ankstesnis požiūris, kai jie tik reikalavo iš mūsų, iš esmės keičiasi. Kaip tik šiuo metu yra sudaromas provincijos vystymo planas, kuriuo patys provincijos pareigūnai, valdžios atstovai nusibrėžia vystymo gaires. Be abejo, jie turi labai ribotus resursus ir todėl įgyvendinant daugelį projektų tarptautinė parama labai svarbi. Tačiau prašymų suteikti vienkartinę pagalbą mažėja. Be abejo, visai kita situacija yra, kai susitinkame su žmonėmis kaimuose. Jų prašymai būna labai paprasti, pradedant maisto produktais ir buitinių nepriteklių patenkinimu.
- Į kokias veiklos sritis susitelks PAG-5?
- Akivaizdu, kad provincijos vystymo projektai neįmanomi, kai aplinka nesaugi. Lygiai taip pat neįmanoma užtikrinti saugumo, jeigu nebus įgyvendinami vystymo projektai. Bet kuriuo atveju vienas iš PAG prioritetų bus saugumo sektoriaus stiprinimas tiek vykdant bendrus patrulius, tiek mokant vietines saugumo pajėgas atlikti savo funkcijas. Taip pat svarbi sritis yra Afganistano valdžios bei institucijų pajėgumų vystymas. Labai svarbu, kad jie sugebėtų planuoti savo veiklą, nustatyti prioritetus ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
- Kokiu būdu prie Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės veiklos galėtų ar turėtų prisidėti mūsų šalies institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir gyventojai?
- Iš tikrųjų neįmanoma šitos misijos priskirti vienai institucijai ar vienai organizacijai Lietuvoje – ar tai būtų Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė ar Užsienio reikalų ministerija. Norint pasiekti geresnių rezultatų ir ženkliai pagerinti situaciją Goro provincijoje, vienoje neturtingiausių provincijų Afganistane, reikalingas įvairių institucijų indėlis. Išskirčiau kelias tokias sritis. Tai švietimas, sveikatos apsauga, žemės ūkis. Kaip žinia, mūsų provincijos atkūrimo grupės sudėtyje yra Specialioji civilinė misija, kuri ir koordinuoja visus vystymo projektus, turi tiesioginius kontaktus su Lietuvos valdžios institucijomis, ministerijomis ir kartu planuoja ir siekia įgyvendinti bendrus projektus.
Viena iš akcijų, kaip gyventojai gali paremti Afganistano žmones, buvo suorganizuota per Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kada mūsų šalies žmonės aukojo pinigus, reikalingus nupirkti skiepų vakcinai, leisiančiai Afganistano vaikams išvengti ligų, nuo kurių jau seniai išrastos vakcinos. Kiekvienas akcijos metu paaukotas litas yra nepaprastai svarbus Goro provincijai.
Visai neseniai mūsų stovykloje Čagčarane lankėsi pareigūnai iš Užsienio reikalų ministerijos. Jie atvyko susipažinti su mūsų tarnybos sąlygomis, taip pat vystymo projektais, kuriuos vykdo Specialioji misija, ir su greito poveikio projektais, kuriuos įgyvendina mūsų kariai. Susitikimo rezultatas labai geras, kadangi Užsienio reikalų ministerijos atstovai pamatė realias Afganistano žmonių gyvenimo sąlygas, buvo susitikę su vietos valdžios atstovais ir išgirdo pagrindinius jų poreikius, keliamus klausimus. Manau, kad tai tik padės Lietuvos institucijoms suvienyti ir nukreipti reikalinga linkme mūsų turimus resursus.
- Apibūdinkite Goro provincijos saugumo situaciją.
- Situacija saugi ir stabili. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ši šalis, taip pat ir Goro provincija, labai ilgai buvo alinama karų ir šiandien dar gyva tradicija, kai Afganistano vyrai rankose laiko ginklą, todėl nusiginklavimo procesas vyksta lėtai. Bet Lietuvos, taip pat Tarptautinių saugumo paramos pajėgų karių patruliavimas ir dalyvavimas operacijose mūsų provincijose yra didžiulis indėlis siekiant užtikrinti provincijos saugumą. Jeigu Lietuvai pradėjus šią misiją pasitaikydavo atvejų, kada mūsų kariai būdavo sutinkami su nuostaba ir atsargumu, tai dabar išvykę į skirtingus rajonus, mes sutinkame besišypsančius žmones ir vaikus, mums mojančius rankomis. Manau, kad vietiniai gyventojai pasitiki mūsų kariais. Mes nedemonstruojame agresijos, todėl provincijos žmonės laiko mus Afganistano žemės svečiais. Įvairių susitikimų metu tai yra pabrėžiama.
- Kaip čia jaučiasi mūsų kariai? Apibūdinkite jų gyvenimo buitines ir socialines sąlygas.
Iš tikrųjų galiu pasidžiaugti mūsų karių motyvacija misijoje. Tikrai neteko išgirsti nė vieno nusiskundimo, nei vienas karys nepasakė, kad jis apsiriko atvažiavęs atlikti misiją Goro provincijoje. Daugelis karių čia yra jau beveik mėnesį, per tą laiką spėjo adaptuotis prie ne visada lengvų gamtinių sąlygų. Visi kariai susipažino su savo pareigomis, pradėjo vykdyti užduotis. Tikrai norėčiau pasidžiaugti savo karių profesionalumu, jų bendradarbiavimu ir pastangomis. Išskirčiau keletą karių, kurie ypač gerai adaptavosi čia ir ne tik patys prisiėmė visas pareigas, net gi padeda savo tarnybos draugams. Jie rodo gerus rezultatus atlikdami užduotis, demonstruoja didelę iniciatyvą. Tai tokie kariai kaip vyresnysis leitenantas Evaldas Arbataitis, kapitonas Marius Dapkevičius, viršila Artūras Traskovskis tikrai yra pavyzdys kitiems kariams.
Kaip žinia, Lietuvos vadovaujamoje PAG taip pat dalyvauja JAV, Islandija, Kroatija, Ukraina ir Danija. Iš tiesų tarptautinė PAG sudėtis, kai misijoje dalyvauja kariai, turintys skirtingas patirtis, daro mūsų misiją tik stipresnę ir prasmingesnę, suteikia galimybę pasimokyti vieniems iš kitų. Nuo mūsų rotacijos misijos pradžios prisijungė Ukrainos atstovas, kuris savo žinias jau pritaikė ir realioje praktikoje. Reikėtų pabrėžti Danijos indėlį į mūsų misiją – tai vienintelis kontingentas, kuris čia yra atvykęs anksčiau nei mūsų rotacija ir turi didesnę buvimo operacijos rajone patirtį, tai labai naudinga mūsų kariams.
Buitinės gyvenimo sąlygos ir kokybė atitinka visus reikalavimus. Mūsų stovyklą aptarnaujanti JAV kompanija bendrovė „Kellog, Brown and Root“ (KBR) užtikrina, kad mums nieko netrūktų – pradedant kuru ir baigiant karių maitinimu, stovyklos tvarkymo darbais. Nuo mūsų rotacijos pradžios kariai, nors dar ir ne visi, gyvena jau nebe palapinėse, kuriose sąlygos buvo ne visada palankios, o naujuose konteineriuose – kambariuose po du tris žmones. Be abejonės, kariai kiekvieną dieną turi galimybę naudotis dušu, yra veikianti skalbykla. Buitinės sąlygos tikrai yra labai geros.
Planuojama, kad JAV bendrovę „Kellog, Brown and Root“ (KBR) rudenį pakeis nauja kompanija, kuri laimės ministerijos paskelbtą konkursą. Šiuo metu vyksta parengiamieji koordinavimo darbai, kad perdavimas naujajai kompanijai vyktų kiek galima sklandžiau.
- Ką patartumėte namuose karių ir čia tarnaujančių civilių laukiantiems artimiesiems?
- Visiems mūsų artimiesiems linkiu ištvermės ir jokiu būdu nesijaudinti dėl mūsų, nes kariai yra aprūpinti viskuo, ko gali prireikti misijos vykdymo metu, taip pat jie yra profesionaliai parengti, todėl žino, kaip veikti Afganistano sąlygomis. Patarčiau palaikyti nuolatinį ryšį su čia tarnaujančiais kariais, nes iš tikrųjų kiekvienas laukia bent mažiausios žinutės iš savo namų.
- Ko palinkėtumėte kariams, tarnaujantiems jūsų vadovaujamoje PAG-5?
- Ko būtų galima palinkėti mūsų kariams, – tai susiklausymo, tarpusavio supratimo, tolerancijos vieni kitiems, kadangi buvimas misijoje vis tik žmones šiek tiek vargina, čia reikalingas vienas kito palaikymas.
Parengė vyr.ltn. Vida Urbonaitė PAG-5 atstovė spaudai
