Mintimis apie pastarosios savaitės įvykius: oro pavojų, numuštą bepilotį ir Lenkijos pajūryje rastą droną socialiniame tinkle mintimis dalinosi Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis.
Kumpis: labai tikėtina, kad miškų tankmėse dronų yra ir daugiau
Dronų ekspertas pažymėjo, kad tą pačią dieną prezidentui pranešus, kad šalies oro erdvėje numuštas dronas buvo rusiškas „Gerbera“, Lenkijos prokuratūra patvirtino, kad pirmadienį rastas dronas Baltijos jūros paplūdimyje taip pat buvo „Gerbera“.
„Lenkijos pareigūnai kol kas nesiryžta vertinti, kaip šis dronas pateko į Lenkiją, tačiau labai tikėtina, kad tai galėjo būti tas pats bepilotis, kurį mūsų kariuomenės radarai rugsėjo 14 d. fiksavo praskrendant virš Varėnos.
Ir čia labai svarbu pažymėti vieną faktą: abiem šiais atvejais kalbame apie tos pačios modifikacijos droną – „Gerbera“.
Kas žinoma apie šį drono modelį ir kam jis skirtas?
Tai Rusijoje gaminamas daugiafunkcis, labai pigus vienkartinio naudojimo bepilotis. Jis sąmoningai pagamintas panašus į „Shahed-136/Geran-2“, kad oro gynybai būtų sunkiau iš karto nustatyti, kas artėja“, – rašė ekspertas.
Pasak A. Kumpio, „Gerbera“ gali būti naudojama kaip oro gynybos masalas, žvalgybos ar elektroninės žvalgybos platforma, o kai kurios jos versijos – ir kaip smogiamasis dronas.
Šis dronas, kaip rašo A. Kumpis, vizualiai ir kai kuriais parametrais primena „Shahed“, todėl besiginančiai pusei tenka skirti raketas ar kitus perėmimo išteklius ir taikiniui, kuris gali net neturėti kovinės galvutės. Tai leidžia išeikvoti brangius oro gynybos resursus ir apsunkinti tikrųjų smogiamųjų dronų atranką.
„Taigi, kai rugsėjo 15 d. visa Lietuva skendėjo euforijoje ir džiaugėsi pirmuoju mūsų oro erdvėje sėkmingai numuštu dronu, minėta „Gerbera“ greičiausiai sėkmingai atliko savo misiją – privertė mūsų oro gynybos sistemą prieš maždaug 10 tūkst. eurų vertės masalą panaudoti milijonus kainuojantį perėmimo išteklių.
Priminsiu, kad italų „Eurofighter Typhoon“ paprastai gali būti ginkluoti trumpojo nuotolio IRIS-T ir vidutiniojo nuotolio AIM-120 oras-oras tipo raketomis. IRIS-T kaina viešuose šaltiniuose vertinama maždaug 400-500 tūkst. eurų, o AIM-120 - apie 1,5-2 mln. eurų. Kol kas nėra žinoma, kuri iš šių raketų buvo panaudota rugsėjo 15-osios operacijoje“, – rašė A. Kumpis.
Dronų ekspertas sako, kad ryškėja nemaloni tendencija ir kelia klausimą apie Lietuvos oro gynybos tvarumą.
„Jeigu į mūsų oro erdvę leidžiami pigūs imitaciniai dronai, skirti mūsų oro gynybos sistemai išsekinti, o mes juos numušinėjame milijonus kainuojančiomis raketomis, ką tai sako apie mūsų oro gynybos tvarumą?
Kiek laiko mums užteks šių brangių oro gynybos priemonių, jeigu ši tendencija kartosis? Ir kuo mes ginsime savo oro erdvę, kai į ją ims skrieti realūs koviniai dronai ar raketos?“ – kalbėjo A. Kumpis.
„Žvelgiant sarkastiškai, gal ir gerai, kad dalies tokių dronų mūsų kiaura oro gynybos sistema nesugeba aptikti arba į juos paprasčiausiai nesureaguoja – kaip nebuvo sureaguota į rugsėjo 14 d. iš Baltarusijos įskridusį ir į Kaliningrado sritį išskridusį droną. Arba į rugsėjo 16 d. Pasvalio rajone miškininkų aptiktą, jau žolėmis apaugusį bepilotį.
Labai tikėtina, kad mūsų miškų tankmėse jų yra ir daugiau.
Bent jau dėl jų nebuvo iššvaistytos milijonus kainuojančios raketos“, – rašė dronų ekspertas A. Kumpis.
Nausėda: numuštas rusiškas nuo kurso nukrypęs „Gerbera“ dronas
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Kaišiadorių rajone antradienio naktį buvo numuštas Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas atakuoti Ukrainą, bet nukrypo nuo kurso.
„Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, „veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veikimas prieš Lietuvą“.
„Veikiausiai tai buvo Rusijos dronas, kuris buvo skirtas Ukrainai, Ukrainos elektroninės kovos priemonėmis nukreiptas nuo kurso ir patekęs į mūsų šalies teritoriją, kurioje jis ir buvo numuštas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Incidentai gali kartotis
Jis perspėjo, kad panašūs incidentai gali kartotis, o siekiant juos atremti tobulinti reikėtų dar virš užsienio šalių skrendančių dronų atpažinimą.
„Vilnius yra netoli sienos, ir, be jokios abejonės, nustatę, detektavę galėtume ir turėtume priemonių sunaikinti dronus ar kitus skraidančius objektus“, – sakė prezidentas.
„Iš tikrųjų integruotos oro gynybos prasme mes pasistūmėjame į priekį, taip, vis dar pasitaiko incidentų, kurie kartais kelia pyktį, kartais kelia šypseną, kaip antai tas nelemtas incidentas su paukščiais. Iš tikrųjų norisi, kad rizika žmonių gyvybėms būtų kiek galima labiau minimizuota“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, Lietuvai reikalinga turėti ir alternatyvias bepiločių numušimo priemones, nes sunaikinti juos naikintuvais nėra efektyvu.
„Dronų skaičius gali būti ir didesnis, jie gali skristi keletą vienu metu ir visus juos numušti raketomis yra tikrai pakankamai sudėtingas reikalas, ne tai, kad sudėtingas technine prasme, bet tai yra brangus reikalas. Noriu pasakyti, kad žmonių gyvybė mums yra gerokai brangesnė. Bet jeigu to reikės, bus numušama tiek, kiek reikės numušti“, – nurodė jis.
Prezidentas tikino keliantis klausimą Krašto apsaugos ministerijai, kaip greitai ji judės įgyvendindama alternatyvias bepiločių numušimo priemones, nes „oro gynyba toli gražu nereiškia tik skraidančių naikintuvų, kurie numušinėja skraidančius objektus raketomis“.
Dronas numuštas naikintuvų
Antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie tikėtiną oro pavojų.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
Pastarąjį kartą daliai pietryčių Lietuvos gyventojų apie galimą oro pavojų pranešta praėjusį sekmadienį, bet vėliau nustatyta, jog tai įvyko radarams fiksavus paukščių būrį.
Anksčiau tą pačią dieną tarnybos ties Varėna taip pat fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį galbūt patekusį objektą, galimai atskridusį iš Baltarusijos. Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas, argumentuojant duomenų trūkumu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
