Paaiškėjo tikroji Volodymyro Zelenskio vizito priežastis Vilniuje: „Tai ne tik dėkingumo vizitas“

„Tai ne tik dėkingumo vizitas, tai bendro pasitikėjimo vizitas tautų, kurios gyvena kaimynystėje su Rusija“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

„Mums visiems teko nesėkmė turėti tokį kaimyną, neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir vergiją, tačiau mes daugiau niekada netapsime geografijos įkaitais ir neleisime Rusijai sugriauti nei mūsų, nei jūsų valstybingumo“, – pridūrė Ukrainos prezidentas. 

„Dabar mes turime išplėšti iš Rusijos taiką. Tokią taiką, kokios mes norime. Sąžiningą. Ir gauti saugumą mūsų tautoms“, – kalbėjo V. Zelenskis Prezidentūroje Vilniuje.

Pasak Ukrainos valstybės vadovo, 2024-ieji bus lemiami Lietuvai, Ukrainai ir visiems šalių partneriams.  Po Lietuvos V. Zelenskis po Lietuvos aplankys Latviją ir Estiją. 

Tarėsi dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje

Ukrainos vadovas V. Zelenskis bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė bendrą pareiškimą, o Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija pasirašė memorandumą su Ukrainos Strateginės pramonės ministerija ir Ukrainos gynybos pramonės valstybės įmone.

Iš esmės tokių susitarimų tikslas yra paskatinti Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą, nes Vakarai stagnuoja tiekiant ginkluotę Ukrainai. Šiuo metu ukrainiečiams ypač trūksta oro gynybos sistemų ir artilerijos. 

Prezidentai susitarė toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti prognozuojamą, ilgalaikę ir laiku tiekiamą karinę bei finansinę paramą Ukrainai, kartu pasitelkiant specialias ir jau egzistuojančias europines programas. 

Bendra Lietuvos parama Ukrainai viršija 1 mlrd. eurų ir sudaro 1,45 proc. Lietuvos nuo bendrojo vidaus produkto.

Lietuva ketina ir toliau teikti karinę paramą Ukrainai, atsižvelgdama į neatidėliotinus ir ilgalaikius jos poreikius, taip pat pasitelkdama Lietuvos vadovaujamą Ukrainos išminavimo koaliciją, ginklų ir įrangos tiekimą, mokymus ir gynybos sektorių bendradarbiavimą, įskaitant bendrų įmonių steigimą, gamybos lokalizavimą Ukrainoje ir keitimosi informacija apie atitinkamus su gynyba susijusius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą skatinimą.

Pasak Prezidentūros pranešimo, abi šalys dės dar didesnes pastangas siekdamos paskatinti kitus sąjungininkus ir tarptautinius partnerius teikti tokio paties lygio paramą Ukrainai. Ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas aprūpinti Ukrainą moderniomis oro gynybos sistemomis, bepiločiais orlaiviais, elektroninės kovos priemonėmis, taip pat tolimojo nuotolio artilerija ir šaudmenimis. 

„Kalbame apie ginklų deficitą. Noriu pradėti nuo teigiamo signalo. Mūsų kompanijos ir mūsų ministrai pasirašys tik daugiau tokių dvišalių susitarimų, kokius pasirašėme šiandien su Lietuvos Respublika. Mes visi suprantame, kad bendrai pasaulyje trūksta ginklų, ginklų trūksta ne tik mums, bet ir visam likusiam pasauliui, sandėliai tušti ir kyla daug iššūkių pasaulio gynybai. Būtent dėl to esame susidomėję bendra gamyba. Pradėjome šį darbą su partneriais iš JAV, su daugeliu įmonių, tęsiame šį darbą su Europos partneriais ir darysime taip nuolatos , nelaukdami, kol visas deficitas savaime išnyks. To nebus, nereikėtų to tikėtis. Kas liečia ko su partneriais dar negalime gaminti artimiausiu metu, tai yra šiuolaikinės oro gynybos sistemos, to trūksta labai stipriai. manau jūs puikiai žinote, kad Rusija paskutinėmis gruodžio dienomis, „šventinėmis dienomis“, taip pat pirmomis sausio dienomis stipriai sugriovė daugelį civilinės infrastruktūros statinių, taip pat mokyklų, vaikų darželių, elektros pastočių“, – pasakojo V. Zelenskis. 

Pasak V. Zelenskio, Ukraina atremia apie 70 proc. tokių atakų. Būtent dėl to oro gynybos sistemos yra tai, ko Ukrainai reikia labiausiai, bet Ukrainos dronų gamybos apsukos didėja, tai irgi padeda apsaugoti civilius. 

Nejaučia spaudimo konflikto įšaldymui

Ukrainos prezidentas taip pat atsakė į klausimą dėl galimo Vakarų šalių spaudimo derėtis su jo šalį užpuolusia Rusija. Vakarų valstybės jokia forma viešai nėra išsakiusios tokio pageidavimo, tačiau tarptautinėje žiniasklaidoje vis pasirodo neviešų svarstymų apie galimas derybas, o JAV ir Europos Sąjungos finansinės ir karinės paramos paketai stringa, todėl tai irgi gali būti laikoma neformalia Ukrainos spaudimo priemone. 

„Jokio spaudimo iš partnerių nėra. Kas liečia mūsų gynybos stabdymą, karinių veiksmų stabdymą, kovą, šiuo atžvilgiu spaudimo konflikto įšaldymui nėra. Kol kas nėra. Yra skirtingi balsai, medija, žiniasklaida, aš visa tai girdėjau, skaičiau ir žinau. Yra skirtingi balsai, skirtingi aptarinėjimo kampai, tačiau žinome, kad partneriai kol kas nėra pasiruošę mums duoti tokių signalų. Bent jau aš asmeniškai tokių nesu girdėjęs“, – teigė V. Zelenskis.

Bet jis siūlė suvokti, kad Rusija neketina sustoti neokupavusi Ukrainos, o Vakarų abejonės ar lėtumas tik prideda jėgų ir drąsos Rusijai. Pasak V. Zelenskio, visi žino, kas po Ukrainos patenka į rizikos grupę, kas gali būti užpultas Rusijos, jeigu Ukraina neatsilaikys. 

„Putinas neužbaigs viso šito, jeigu mes neužbaigsime jo“, – sakė V. Zelenskis. 

Lietuva į Ukrainą siųs šarvuočius „M577“

Prezidentas G. Nausėda tpranešė, kad Lietuva į Ukrainą sausio mėnesį nusiųs šarvuočius „M577“.

„Valstybės gynimo taryboje patvirtinome 200 mln. eurų vertės ilgalaikės karinės paramos paketą Ukrainai. Jau sausio mėnesį į Ukrainą vėl siųsime amunicijos, generatorių, detonavimo sistemų, o vasarį – šarvuočius „M577“, apmokysime Ukrainos karius“, – trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu Vilniuje sakė šalies vadovas.

Lietuvos prezidentas trečiadienį susitiko su į Lietuvą atvykusiu V. Zelenskiu. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė karo Ukrainoje eigą, saugumo ir gynybos situaciją regione, karinės paramos Ukrainai klausimus.

Susitikime šalies vadovas akcentavo Lietuvos pasirengimą ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą – karinėmis, ekonominėmis ir politinėmis. Prezidentas pabrėžė, kad 2024 metais reikės dar garsiau ir daugiau kalbėti apie Ukrainą tarptautinėje erdvėje. Pasak šalies vadovo, negalima leisti karo nuovargiui įsigalėti ir tarptautinės paramos intensyvumui mažėti.

„Mes tikime, kad Ukraina laimės šį karą, ir palaikysime Jus iki pergalės. Kito varianto mums niekada nebuvo ir nebus. Aktyviai telkiame sąjungininkes teikti visą būtiną paramą Ukrainai, ypač karinę. Tvirtai palaikome Ukrainos narystės ES ir NATO siekį ir esame pasirengę padėti transatlantinės integracijos kelyje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nepalaiko raginimų siekti taikos tarp Rusijos ir Ukrainos bet kokiomis sąlygomis. Šalies vadovo teigimu, tai būtų Kremliaus pergalė ir akstinas ateityje pradėti karinę agresiją prieš kitas valstybes. Šalies vadovas akcentavo, kad taikos derybos turi vykti ne agresoriaus, o besiginančios Ukrainos sąlygomis, ir pareiškė paramą prezidento V. Zelenskio siūlomai Ukrainos taikos formulei. Lietuvos ir Ukrainos vadovai taip pat aptarė būtinybę tęsti sankcijų politiką ir siekti agresoriaus izoliacijos tarptautinėje bendruomenėje.

Didelis dėmesys susitikime skirtas abiejų šalių gynybos pramonės bendradarbiavimui, bendriems gamybos projektams. „Lietuva pasirengusi suintensyvinti karinę paramą Ukrainai“, – sakė prezidentas. Lietuvos vadovas paragino įmones gaminti dar daugiau ir greičiau tos produkcijos, kuri gali būti eksportuojama į Ukrainą, ypač oro gynybos srityje.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė Lietuvos paramą Ukrainos atkūrimui ir atstatymui, skiriant ypatingą dėmesį mokyklų, darželių ir energetikos infrastruktūros rekonstrukcijai.

Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai pasirašė bendrą pareiškimą „Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!“, kuriame pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir nepajudinamą ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų ribose.