Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas bandymų virusu "užkrėsti" Lietuvos institucijų kompiuterių nesieja su virtualiais išpuoliais Estijoje šių metų pavasarį.
"URM informacinis skyrius sustabdė virusą laiku, jokios žalos mūsų informacinei sistemai nebuvo padaryta. Mes nemanome, kad šis atvejis kaip nors yra susijęs su kitais jau anksčiau buvusiais atvejais Baltijos valstybėse ar kur nors kitur", - žurnalistams trečiadienį sakė P. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, bandymus per neva iš Prezidentūros atsiųstą elektroninį laišką virusu "užkrėsti" URM ir Lietuvos ambasadų užsienio valstybėse kompiuterius šiuo metu tiria specialiosios tarnybos, kurios turi nustatyti, iš kur buvo siųstas pavojingas laiškas.
"Toliau savo darbą atlieka specialios tarnybos ir jos aiškina (iš kur siųstas virusas - BNS). Mes tik garantavome mūsų sistemų saugumą", - sakė P. Vaitiekūnas.
Kaip trečiadienį rašo "Lietuvos rytas", internetiniai įsilaužėliai mėgino patikrinti Lietuvos specialistų budrumą - prieš kurį laiką Estiją sudrebinęs internetinių įsilaužėlių iš Rusijos puolimas gali tapti ir Lietuvos realybe.
Virtualios erdvės piratų taikiklyje neseniai buvo atsidūrusios Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasados užsienio valstybėse. Šių institucijų specialistai laiku pastebėjo pavojų ir jo išvengė.
Dienraščio žiniomis, jei tai nebūtų pavykę, neva iš Prezidentūros išsiųstame elektroniniame laiške paslėptas programinis virusas iš Užsienio reikalų ministerijos būtų pasklidęs po visas diplomatines atstovybes. Informacinių technologijų specialistai išsiaiškino, jog laiškas buvo išsiųstas ne iš Prezidentūros tarnybinės stoties, o greičiausiai kažkur iš Vokietijos.
Po to, kai pavasarį Estijos politikai ir valdžios institucijos davė griežtą atkirtį iš Talino centro pašalintos sovietinio kareivio skulptūros aršiems gynėjams, Estijos kompiuterines sistemas užgriuvo elektroninių atakų banga.
Buvo puolami ne tik pagrindinių valstybės institucijų bei politinių partijų tinklalapiai, bet ir televizijos kanalų, mobiliojo ryšio operatorių, informacijos tarnybų, bankų elektroninės sistemos. Pagrindinis tų atakų tikslas buvo kuo labiau pakenkti nuo elektroninės erdvės labai priklausomos Estijos ekonomikai.
Estams tada į pagalbą atėjo ir NATO ekspertai. Aljansas dar prieš kelerius metus parengė savo nares kibernetinio karo atvejui. Po įvykių Estijoje vėl buvo prisimintos grėsmės, vasarą vyko net specialūs NATO pareigūnų posėdžiai. Internetinių teroristų atakas atlaikiusi Estija ėmėsi griežtinti savo įstatymus. Tokie išpuoliai prilyginami terorizmui ir už juos numatytos griežtos bausmės.
