Asta Volkovaitė
Sulaikytų automobilių savininkai už transporto priemonės nutempimą Šiauliuose moka tiek, lyg šie būtų ne paprasti, o auksiniai. Policijos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė mašinų savininkams pateikia sąskaitas ir už sutartyje nenumatytas paslaugas, tačiau policijai tai neįdomu – juk mokama ne iš jos kišenės. Savaitraščiui pradėjus domėtis policijos pirkimu ir sutarties vykdymu, įmonė redakcijai ėmė siuntinėti grasinimus teismais primenančius laiškus.
Pasiūlė aštuoniskart mažesnę kainą
Redakcija gavo informacijos, kad Šiaulių AVPK skelbtą konkursą priverstinio automobilių nutempimo ir saugojimo paslaugai teikti laimėjusi bendrovė gali neatitikti konkurso reikalavimų: bendrovės angaras ir automobilių stovėjimo aikštelė gali būti kur kas ankštesnė, nei numatyta pasirašytoje sutartyje su policija, ši teritorija nuomojama iš bankrutavusios įmonės. Be to, redakcija gavo duomenų, kad mašinų savininkams už suteiktas bendrovės paslaugas gali būti išrašomos kelissyk didesnės sąskaitos, nei galėtų būti pagal sudarytą sutartį su Šiaulių apskrities VPK.
Daugiau nei prieš pusmetį įvykusio konkurso dalyvių ginčas buvo pasiekęs ne vieną teismą. Mėginta užginčyti sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoja būtų pripažinta kauniečių bendrovė. Jos pasiūlyta kaina už kitus dalyvius buvo net aštuonis kartus mažesnė. Kainos pagrįstumą tikrinę Šiaulių AVPK atstovai nieko blogo neįžvelgė. Sutartis su konkurso laimėtoja nebuvo užginčyta.
Nors nutarimai civilinėse bylose priimti, aistros dėl policijos organizuoto viešųjų pirkimų konkurso vis dar nerimsta. Iš policijos pateikto atsakymo, galima suprasti, kad ją pasiekė anoniminis pranešimas apie konkurso laimėtoją, tačiau tikrinti Šiauliuose, J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusios įmonės prižiūrimos automobilių stovėjimo aikštelės neskubama. Policijai vis trūksta argumentų.
„Tikrinti konkursą laimėjusios įmonės teikiamų paslaugų nėra būtinybės, kol negaunama informacija, leidžianti suabejoti jos veikla“, – teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė.
Žurnalistams – užtrenktos durys
Savaitraštis nusprendė nelaukti, kol policija atliks tyrimą. Konkurso laimėtojai telefonu buvo pasiūlyta išsklaidyti įtarimus parodant aikštelę ir angarą. Bendrovės atstovė neprieštaravo, tik pasiūlė pirma gauti policijos sutikimą. Deja, gautas policijos leidimas žurnalistams neatvėrė vartų į aukšta spygliuota tvora juosiančią teritoriją.
Aikštelės prižiūrėtojas žurnalistus pasitiko rūsčiu veidu. Trumpas pokalbis vyko tik skirtingose spygliuotos tvoros pusėse. Prašymas įsileisti į aikštelę nebuvo išgirstas. Prižiūrėtojui buvo nė motais policijos išduotas leidimas bei žurnalistų parodyti darbo pažymėjimai. Vyriškis įpuolė į garažą ir užsidarė duris. Prie spygliuotos tvoros grįžo tik paragintas telefonu. Vėl piktai purtėsi nieko nerodysiąs. Vienintelis išsakytas argumentas – direktorės prieštaravimas. Pro pravertas garažo duris buvo matyti ant radiatoriaus sukrautos darbo pirštinės. Prižiūrėtojas neigė, kad automobilių aikštelės teritorijoje vykdoma ir kita, su mašinų nutempimu ir saugojimu nesusijusi veikla. Bendrovės sutartyje su policija nurodyta, kad kitokio pobūdžio veikla – draustina.
Policija gina privačią įmonę?
Kas gali būti slepiama bendrovės teritorijoje, savaitraščiui nepavyko išsiaiškinti. Žurnalistų akimis žiūrint, aikštelėje vargiai tilptų 200 automobilių (toks reikalavimas numatytas bendrovės ir policijos sutartyje), o teritorijoje esantis pastatas labiau primena ne 50 vietų angarą, o mažytį garažą. Policija dėl to neatrodo susirūpinusi.
„Sutartyje bendrovės teritorijos plotai neaptarti, kadangi tai nėra aktualu (gal bus įrengtos dviejų ar trijų aukštų automobilių statymo vietos, tai bendrovės problema). Sutartyje užfiksuota tai, kas aktualu policijai“, – samprotauja G. Smagriūnienė.
Dar tą pačią dieną bendrovės teisininkai pradėjo ieškoti argumentų, kad nebūtų paviešinta policijos suteikta informacija redakcijai. Elektroniniame laiške vienas po kito vardijami įstatymai, kuriais neva remiantis žiniasklaida neturėtų kištis į privačios įmonės reikalus.
„Apgailestaujame, bet kaip sąžiningas ir Lietuvos Respublikos teisės normomis besiremiantis juridinis asmuo mes negalime leisti Jums filmuoti, fotografuoti ar kitaip veikti įmonės teritorijoje“, – rašė bendrovės juridinis skyrius, nors savaitraštis prašė tik parodyti bendrovės teritoriją.
Sutartyje nurodytos kainos išsipūtė
Kainos sutartyje su Šiaulių AVPK nurodyta, kad apmokestinimas tik automobilių stovėjimas ir nutempimas. Viena mašinos saugojimo para – 15,73 Lt, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, vienas automobilio nutempimo kilometras apmokestinimas nė 1,50 LT nesiekiančiu tarifu. Tokios kainos atrodo neįtikimos analogiškas paslaugas teikiantiems verslininkams.
„Mašinos nutempimo vieno kilometro savikaina – apie 3,60 Lt. Į šią kainą neįskaičiuojamas net vairuotojo atlyginimas“, – mini kalbintas verslininkas.
Nors pagal sutartį su policija bendrovės kainos neturėtų „kandžiotis“, realybė visai kitokia.
„Labai nustebau, sulaukusi nemenkos sąskaitos“, – pripažįsta 469 Lt sąskaitą gavusi Šiaulių rajono gyventoja Irena. Moters automobilis buvo transportuotas 40 kilometrų ir saugotas keturias paras. Be saugojimo ir nutempimo, sąskaitoje matyti ir dar viena apmokestinta paslauga – darbai kelyje. Šią paslaugą bendrovė įvertino 300 Lt. Policijos ir privačios bendrovės pasirašytoje sutartyje informacijos apie šios paslaugos apmokestinimą savaitraščiui nepavyko rasti.
Straipsnio išvakarėse – gąsdinimai teismais
Apie sutartyje nenumatytas paslaugas pasiteiravome ir pačios bendrovės, bet vietoj išsamaus paaiškinimo publikacijos išvakarėse gavome tik įspėjimą.
„(...) oficialiai atsisakome toliau atsakyti į bent vieną Jūsų užduotą klausimą ir pabrėžiame, jog už šmeižtą numatoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė“, – įspėjo bendrovės atstovai.
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovų teigimu, sutartyje nenumatytų apmokestinimų neturėtų būti. „Turėtų būti apmokestinamos tik tos paslaugos, kurios yra numatytos sutartyje. Aiškintis situaciją turėtų perkančioji organizacija, jei ji jaučiasi apgauta, ir teisėsaugos institucijos“, – patarė tarnybos patarėja Aušra Pocienė.
Aikštelės savininkė – bankrutavusi įmonė
Automobilių stovėjimo aikštelė priklausė šiuo metu jau bankrutavusiai įmonei „Gantruva“. Bankroto byla jai buvo iškelta tuo metu, kai jau buvo pasirašyta sutartis su kauniečių bendrove. Per pastarąjį pusmetį dėl šios bendrovės skolų kreipėsi ne viena įmonė. Skoliniai reikalavimai siekė daugiau kaip 3 mln. Lt. Prieš keletą mėnesių šios skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliams, vėliau paskirtas skolos administratorius. Bylos duomenimis, J. Basanavičiaus g. esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra įkeista bankui. Šiaulių AVPK atstovai šios situacijos nelinkę kritiškai vertinti.
„Perkant paslaugas yra domimasi, kad konkurse dalyvaujančios įmonės tinkamai vykdytų keliamus reikalavimus, o tų įmonių sutartimis su kitais ūkio subjektais tiesiog nėra pagrindo domėtis, nes visą atsakomybę dėl keliamų reikalavimų įvykdymo prisiima konkurse dalyvaujanti įmonė“, – teigia G. Smagriūnienė.
Policiją skandina įtarimai dėl konkursų
Tai ne vienintelis viešųjų pirkimų konkursas, dėl kurio pastaruoju metu policijai tenka aiškintis teismuose ar Imuniteto valdyboje. Metų pradžioje Policijos departamento Imuniteto valdyba susidomėjo Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos skelbtas konkursu automobiliams pirkti. Dėl įtarimų konkurso galimu neskaidrumu sulaikyti trys Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos darbuotojai bei du verslo atstovai. Pareigūnams pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba, ant verslininkų pečių krito įtarimai kurstymu piktnaudžiauti.
Asmenys, manantys gavę nepagrįstai didelę sąskaitą už savo automobilio nutempimą ir saugojimą, kviečiami kreiptis į savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją.
Siūlymas policijai
Arvydas Birvainis, automobilių nutempimo ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės Kaune direktorius, Kauno policijos skelbto konkurso šiai paslaugai teikti laimėtojas:
„Pagal sutartį su policija mokėjimai už paslaugų „darbas kelyje“ suteikimą nėra numatyti. Kokie čia dar darbai kelyje gali būti? Negi jie mašinas nuo vieno šono ant kito varto?
Manau, kad policija turėtų būti suinteresuota ginti viešąjį interesą. Veiksmų turėtų imtis ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Manau, kad tokiu atveju taip besielgiančioms įmonėms turėtų būti bent 10 metų neleista dalyvauti jokiuose viešųjų pirkimų konkursuose. Jeigu būtų tokia tvarka, kad sąskaitos už automobilių saugojimą ir transportavimą pirma pasiektų policiją ir jai pačiai pirma tektų susimokėti, gal tuomet kas nors pasikeistų.“
