„Gavęs čia pabėgėlio statusą, jis (pabėgėlis – red.) įgyja galimybę gauti pabėgėliui skirtą socialinės integracijos paketą. Jis tikrai nėra kalinys ir gali išvykti, turi legalią teisę išvykti ir sugrįžti, bet jis negaus jokio absoliučiai socialinio paketo, kuris priklauso pabėgėliui, negaus jokio statuso, negalės legaliai darbuotis. Jis pagal mūsų įstatymus galės būti turistu, svečiu, bet negalės būti kitokiu statusu, tad turės būti grąžintu į Lietuvą“, – „Žinių radijui“ kalbėjo S. Skvernelis.
Ministras pabrėžia, kad pabėgėlių perkėlimas nėra turistinė kelionė, kuri remiasi pabėgėlių pasirinkimu „patinka – nepatinka“:
„Nesuprastų niekas, turbūt ir mes patys, kad, jeigu siūlome žmogui gyvenimą saugioje ir ramioje šalyje, jis sakytų: „ne, aš nevažiuosiu į tą šalį, aš noriu į Vokietiją, nes ten išmokos didesnės“. Tada jis tikrai bando prisidengti tuo karo pabėgėlio vardu“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Kuratoriai jau yra
Yra numatyta, kad integruotis Lietuvos visuomenėje pabėgėliams padės kuratoriai – žmonės, kurie pagelbės jiems išsinuomoti butus ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pažymėjo, kad šiuos kuratorius Lietuva jau turi – tai bus „Lietuvos Carito“ ir Raudonojo kryžiaus specialistai.
„Kuratoriai jau yra. Visiškai dengiama visa Lietuva, jei dirba ne vieneri metai. Tos organizacijos kaip „Caritas“ ir Raudonasis kryžius, turėdamos skyrius per visą Lietuvą, dalinasi patirtimi su žmonėmis, kurie turės tokį darbą dirbti“, – tv3.lt sakė A. Šešelgis.
Jis negalėjo atsakyti tiksliai į klausimą, kiek tų kuratorių bus:
„Bus tiek, kiek reikės, kad galėtų kiekvieną šeimą paimti kuravimui. Kiekviena šeima gaus po asmenį, kuris juos lydės visame integracijos procese ir dar teiks pagalbą po integracijos proceso“, – pažymėjo jis.
Atkreipus dėmesį, kad anksčiau minėtoms organizacijoms nėra tekę dirbti su tokiu didelių imigrantų skaičiumi, A. Šešelgis sakė, kad organizacijos susitvarkys:
„Nebūdavo mažai užsieniečių, kuriuos reikėjo integruoti. Manau, kad ir „Caritas“, ir Raudonasis kryžius, matydami apimtis, pasirengs sau papildomai žmonių, kurie yra su jais kartu ir dirba šitoje srityje, juos apmokys ir jie susitvarkys su šia užduotimi“,– kalbėjo viceministras.
Pasiteiravus, ar tikrai pabėgėlis, kuriam paskirta gyventi Lietuvoje, negalėtų apgauti, pavyzdžiui, Vokietijos, nepateikdamas savo dokumentų, viceministras tuo abejojo:
„Tie žmonės bus identifikuojami, yra nuimami pirštų antspaudai, jie yra pasijungę į bendrą sistemą, ir jeigu tas žmogus specialiai nuvažiuotų į kitą šalį, manau, specialiosios tarnybos jį labai greitai identifikuotų, kad jis buvo pas mus ir atvyko kitur“,– sakė A. Šešelgis.
Atsakomybė numetama visuomeninėms organizacijoms
Opozicijos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jurgis Razma sako, kad Vyriausybės veikimas pabėgėlių integracijos procese yra chaotiškas: svarbiausi integraciniai momentai permetami ant negausių visuomeninių organizacijų pečių, o detalaus plano, kaip prisidės kiekviena konkreti struktūra, nėra.
„Pabėgėlių integracijos esminiai momentai paliekami nelabai gausioms ir nelabai didelį potencialą turinčios visuomeninėms organizacijoms („Lietuvos Caritui“ ir Raudonojam kryžiui – red.), mums tai atrodo keista. Buvo daug abejonių, kaip su ta užduotimi tos organizacijos susitvarkys. Yra daug neaiškumų dėl pabėgėlių apgyvendinimo, iš kitos pusės, kažkodėl viešai skelbiami vis dosnesni pažadai dėl pašalpų ir garantijų lyg bandant vilioti tuos pabėgėlius čia. Yra daug klausimų ir abejonių, o vyriausybės veikimas yra chaotiškas“, – kalbėjo J. Razma.
Jis pažymėjo, kad anksčiau minėtos organizacijos dirbo su pavieniais migrantų integracijos atvejais, o dabar joms teks dirbti su tūkstančiu jų.
„ Jeigu kalbėtume apie 10 ar 20 pabėgėlių, nekeltume klausimo šito. Ar tos organizacijos yra dirbusios su šimtais asmenų, ar turi pasiruošusių tokiai funkcijai tokius skaičius narių, kad galėtų aptarnauti tokį pabėgėlių skaičių? Turiu abejonių, nes manau, kad nėra tos organizacijos tokios gausios ir galingos. (...) Manau, kad yra daug neaiškumų, kiek atsakingos ministerijos, kiek speciali vicekanclerio vadovaujama grupė, dar Seime tebesvarstomas įstatymo projektas dėl užsieniečių teisinės padėties, dėl Migracijos departamento aiškumo nėra – yra daug padrikumo ir chaoso šitoje temoje“,– kalbėjo J. Razma.
Vilniuje – koordinacinis centras
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas pažymėjo, kad per kelias savaites Vilniaus savivaldybė, kartu su „Lietuvos Caritu“ ir jėzuitais įkurs pabėgėlių atvykimo koordinacinį centrą, kurio viena iš funkcijų bus mokyti juos lietuvių kalbos.
„Kalbos ir kultūrinio pažinimo mokymai yra viena iš sudėtinių dalių pabėgėlių atvykimo koordinacinio centro, kurį formuojame kartu su „Caritu“ ir jėzuitais. Čia yra viena iš funkcijų, kurią įgyvendins „Caritas“. Pats centras bus įkurtas per savaitę ar dvi, o jo esmė ir pridėtinė vertė bus informacijos apsikeitimas ir veiksmų derinimas“,– kalbėjo G. Paluckas.
Anot jo, pagrindinis likęs neaiškumas dėl pabėgėlių integracijos yra jų apsgyvendinimas, tačiau jis pažymi, kad būstus jiems susirasti padės tarpininkai (kuratoriai).
Vicemeras pažymėjo, kad apskritai pabėgėliai reikšmingos įtakos šaliai nepadarys:
„Nemanau, kad 1100 pabėgėlių apskritai bent kokią kultūrinę ar ekonominę įtaką gali daryti Lietuvai. Tai yra daugiau solidarumo su Europa ir žmogiškumo išraiška. Ar pabėgėliai čia liks metams, dviems ar visiems laikams, tai nesudarys jokios problemos“,– sakė jis.
Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
