Visų pirma nukentėjusieji turėtų žinoti, kad nuostoliai, kylantys iš tokių reiškinių kaip audros, liūtys ir škvalai, dėl jų krentančių medžių, potvynių ar kitų nelaimių traktuojami kaip nuostoliai, kilę dėl nenugalimos jėgos. Įstatymuose apibrėžiama, kad šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi, nenugalima jėga, tai - aplinkybės, kurių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio.
Paprastai nuostoliai, atsiradę dėl nenugalimos jėgos nėra atlyginami. Dažniausiai sutartyse dėl komunalinių paslaugų, elektros energijos, vandens ar dujų tiekimo įtvirtinama nuostata, kad savo sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos negalinti įvykdyti šalis yra atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo. Pavyzdžiui, elektros energiją tiekianti įmonė neatsako už dėl energijos tiekimo sutrikimų sugedusius produktus ar techniką, kuri kilo dėl vartotojų kaltės, o taip dėl nenugalimos jėgos (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas dėl elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų, 2009 m. birželio 11 d. Nr. O3-75, II skirsnio 6.3 punktas).[1]
Taip pat pažymėtina, kad praūžęs škvalas, kuris prilyginamas stichiniam reiškiniui, panaikina savivaldybės civilinę atsakomybę atlyginti nuostolius, ar tvarkyti privačioje teritorijoje nuvirtusius medžius. Pagal 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą nutarimą[2], valstybė žalos kompensavimu neužsiima, o tik teikia paramą nuostolių patyrusiems gyventojams. Tiesa, prašyti valstybės paramos galima tik tuomet, jei siautėjant audrai ar sukantis viesului jūsų savivaldybė buvo paskelbusi ekstremalią padėtį. Paramos dydis kiekvienam gyventojui, ūkiui ar kitai įstaigai yra nustatomas proporcingai patirtos žalos dydžiui ir atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Draudimo bendrovės draudžia ir nenugalimos jėgos atvejais, tačiau sutartyse turi būti numatytos konkrečios sąlygos tokioms kompensacijoms išmokėti. Nuostolių atlyginimui svarbu tai, kad apdraudžiant turtą ir pasirašant sutartis, būtų numatyta kokiais atvejais, kokiomis aplinkybėmis žala bus atlyginta. Sudarydamas turto draudimo sutartį pats draudėjas gali pasirinkti, nuo kokių rizikos faktorių norėtų apdrausti savo turtą. Tai gali būti: gamtos stichijos, vandens, ugnies, žaibo, elektros fenomeno, stiklo dūžio, trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, transporto priemonės atsitrenkimo, laukinių gyvūnų įsiveržimo, namų turto už namų ribų apsauga, turto savininko civilinės atsakomybės. Draudimas galioja tik tais atvejais, nuo kurių draudžiamasi, kitais atvejais negalioja.
Nedraudiminiai įvykiai, kuomet draudimo bendrovės žalos neatlygina yra tuomet, kai gamtos stichija yra pernelyg menka, kad būtų padaryta žala. Gamtos stichijos atveju, draudimas gali negalioti, jeigu meteorologiniais duomenimis stichija nepasiekė galinčio sukelti žalą lygio. Taigi, svarbu atkreipti dėmesį, jog draudimo sąlygose yra nurodoma, koks turi būti konkretus vėjo greitis ar kritulių kiekis, kuris lėmė turto sugadinimą, kad žala dėl šių veiksnių būtų kompensuojama.
Neabejotina, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo audrų ir škvalų sukeltų nuostolių yra turimo turto apdraudimas. Tačiau įvykus draudiminiam įvykiui reikia kreiptis į draudimo bendrovę per nustatytą atitinkamą laikotarpį. Svarbu pabrėžti tai, kad gamtos reiškinių sukeltų nuostolių draudikai nekompensuos tokiu atveju, jei bus nustatyta, kad gyventojai ne viską padarė, jog apsaugotų savo turtą. Pavyzdžiui, piniginės išmokos nebus išmokamos, jei per audrą namuose buvo palikti atdaryti langai ar praviros durys.
Tuo atveju, jei turtas nėra apdraustas arba draudikai neatlygina žalos, galima tikėtis savivaldybės pagalbos. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.[3] Pateikus prašymą ir išdėsčius situaciją, galima tikėtis paramos iš savivaldybės rezervinių fondų. Prašymas išnagrinėjamas per maždaug 30 d. (ne vėliau kaip per 3 dienas savivaldybės administracijos direktorius sudaro komisiją prašymams nagrinėti, komisija, išnagrinėjusi prašymus, ne vėliau kaip per 20 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui išvadas, direktorius įvertinęs komisijos pateiktas išvadas, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų pateikimo priima sprendimą teikti Finansų ministerijai bendrą prašymą skirti lėšų valstybės paramai gyventojams, ūkio subjektams ir (ar) kitoms įstaigoms už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, suteikti arba prašymo neteikti, priėmus sprendimą neteikti Finansų ministerijai prašymo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuojami prašymus pateikę gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos). Tiesa, kaip jau buvo minėta, savivaldybės neprivalo kompensuoti stichinių nelaimių nuostolių, jos gali tik padėti savo gyventojams patekus į keblią padėtį, atsižvelgiant į pačios savivaldybės finansinę padėtį.
Norint išvengti nepageidaujamų nuostolių, kurie kyla dėl force majeure (nenugalimos jėgos), būtina apdrausti savo turtą draudimo bendrovėse, tačiau reikia atsižvelgti į draudikų pateikiamas sąlygas dėl nuostolių atlyginimo dėl nenugalimos jėgos, bei kokiais atvejais nuostoliai neatlyginami. Tačiau nuostolių atlyginimo arba bent jau vienkartinės kompensacijos gali tikėtis ir asmenys, neapdraudę savo turto draudimo įmonėse, tačiau kreipęsi į gyvenamosios vietos savivaldybę, pateikę prašymą nenugalimos jėgos (šiuo atveju audrų, liūčių ir škvalų) nuostoliams atlyginti.
Bet kokiu atveju, patyrus nuostolius, rekomenduojama kreiptis į vietos savivaldybę dėl žalos atlyginimo, prašyti informacijos dėl tolesnių veiksmų patyrus žalą, taip pat teikti prašymus ir argumentuotai pateikti nuostolių faktus, nes besikartojančios gamtos išdaigos vis labiau siaubia Lietuvą, todėl savivaldybės koreguoja savo rezervinius fondus ekstremalių situacijų nuostoliams atlyginti.
