REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siekdama užkirsti kelią gyventojus klaidinančios informacijos plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia pagrindinę informaciją apie gruodžio 28 d. įsigaliosiančius pokyčius dėl galimybių paso.

Siekdama užkirsti kelią gyventojus klaidinančios informacijos plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia pagrindinę informaciją apie gruodžio 28 d. įsigaliosiančius pokyčius dėl galimybių paso.

REKLAMA

Naujausią informaciją teikia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė ir Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.

„Dar lapkričio viduryje turėjome pasikeitimą su Vyriausybės nutarimu, kuriuo įsigalioja su galimybių pasu susiję pokyčiai. Tai reiškia, kad visi asmenys, kurie vakcinavosi dviem ar viena doze, priklausomai nuo to, kokią vakciną pasirinko, praėjus 7 mėnesiams gruodžio 28 d. nustotų jiems galioti galimybių pasas. 

Kitaip sakant, galimybių pasas turi terminą. Vadinasi, jei turime ilgesnį nei 7 mėnesių terminą nuo antros ar pirmos ir vienintelės, jei „Janssen“ dozė, tokiu atveju 7 mėnesiams pasibaigus, pasibaigia paso galiojimas“, – informavo sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pažymėjo, kad tam turima galimybė gauti sustiprinančiąją skiepo dozę, kurios atveju galimybių pasas įsigalioja iš karto ir galiojimo termino neturi.

REKLAMA

„Kodėl tai mums yra svarbu? Kadangi efektyviausia priemonė yra vakcina, kur efektyvumas padidėja (...) iki 75 proc. Taip pat turime galimybę vakcinuoti vaikučius ne tik nuo 12, bet 5 metų“, – pažymėjo viceministrė.

Kada galimybių paso reikės vaikams?

Ji priminė, kad galimybių pasas vaikams įsigalios nuo 12 metų ir dviejų mėnesių tam, kad būtų patogus pereinamasis laikotarpis.

„Bet kuriuo atveju tėvai renkasi, kaip yra saugiau ir geriau vaikui. Jei vis tik nusprendžia, kad dar yra ne laikas vaikui vakcinuotis, yra galimybė turėti galimybių pasą, jei jie testuojasi kaupiniais mokyklose – 7 dienų terminui turimas galimybių testas.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat yra galimybė pasidaryti testus mobiliuosiuose punktuose. Vaikams reikalavimo formaliam ir neformaliam ugdymui galimybių pasui nėra ir nebus. Susiję renginiai su ugdymu, tai gali būti baseinas, teatras, kino teatras – čia taip pat nebus reikalaujamas galimybių pasas. 

Tačiau jei tai yra pramoginė veikla: koncertas, kino teatras, teatras – viskas, kas nėra susiję su ugdymo programa, tada vaikas turėtų pateikti galimybių pasą. Tokiu atveju gali būti paprašyti ir asmens dokumento – tiktų ir moksleivio pažymėjimas.

Tuo metu suaugusiems asmenims galimybių paso reikės tose pačiose veiklose, kaip ir iki. Tik, jei nuo pilnos vakcinacijos bus praėję daugiau nei 7 mėnesiai, galimybių pasas nustos galioti. Norint, kad jis galiotų toliau, reikia pasiskiepyti sustiprinamuoju skiepu. Taip pat jis galios, jei pilnai vakcinuotas žmogus persirgo COVID-19 arba turi teigiamą antikūnų testą (tuomet galimybių pasas galioja 60 d.). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei gruodžio 28 d. praėjo 7 mėnesiai nuo mūsų vakcinacijos schemos pabaigos arba nuo persirgimo ir vakcinacijos, vadinasi, 28 d. nebegalime eiti ten, kur reikalaujamas galimybių pasas. Išskyrus, jei būtų sustiprinančioji vakcinos dozė“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Vaikams iki 18 m. galimybių paso galiojimo laikas nebus terminuotas, nes jie negali skiepytis sustiprinamąja skiepo doze. 

Pilnai pasiskiepijusiems ir persirgusiems – kita tvarka

Kaip nurodė Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė D. Vilytė, galimybių paso tikrinimas nesikeičia, tai dėl to pokyčių žmonės nepajaus.

„[Taip pat] niekas nesikeičia nuo gruodžio 28 d. žmonėms, kurie yra pasiskiepiję vėliau nei birželio mėnuo. Ta tikslinė grupė, kuriems baigiasi galimybių pasas, kai praėjo 7 mėnesiai nuo pasiskiepijimo, tai kalbame tik apie šitą grupę“, – aiškino ji.

REKLAMA

Į ką ji atkreipė dėmesį, kad žmonės, kurie turėjo du skiepus ir persirgo, jie gruodžio 28 d. privalės atsinaujinti galimybių pasą.

Imunitetas blėsta jau po 4 mėnesių

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė akcentavo, kad jau yra sukaupta pakankamai daug duomenų, kad normalios imuninės sistemos asmenys, kurie daugiausiai pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, imunitetą įgauna, tačiau jis su laiku blėsta.

„Ir puikiai žinoma, kad apsauga po 4 mėnesių ima stipriai mažėti. Pakanka įrodymų, kad vėliau žmogus gali tapti imlus ir mes matėme kaip tik delta bangos metu, kai pastebėjome augantį susirgimų skaičių, tarp jų – ir skiepytų žmonių. Šalys, kurios skiepijimą pradėjo anksčiau jau pateikė ir apie sustiprinamosios vakcinos dozės efektyvumą“, – kalbėjo ji. 

REKLAMA

Tuo metu imunodeficitinę būklę turintiems žmonėms dar anksčiau atsirado rekomendacijos, kad žymiai anksčiau gali prireikti sustiprinamosios dozės.

Dėl pokyčių jau nutįso eilės prie skiepų 

A. Bilotienė-Motiejūnienė kartu patvirtino, kad dėl nuo gruodžio 28 d. laukiančių pokyčių jau sulaukiama didesnio norinčiųjų pasiskiepyti žmonių srauto.

„Kalbant apie vakcinavimo centrus, jei prieš kokias geras 3 savaites vakcinavosi apie 6–8 tūkstančius, tai tris savaites jaučiame padidėjusį vakcinacijos poreikį ir skaičių, t. y. apie 13–14 tūkst. per dieną. Tai parodo, kad žmonių aktyvumas dėl sustiprinančios dozės arba vakcinacijos padidėjo“, – kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklausta, ar ne per vėlai visuomenei pranešama apie laukiančius pasikeitimus, viceministrė teigė, kad apie tai kalbėta ne kartą: „Bet tikriausiai informacijos niekada nebūna per daug. Žinoma, turime laisvų vietų.“

Per vakar mirė 23 žmonės, 120 pacientų – reanimacijose

Praėjusią parą nustatyti 1655 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 10 vyresnių nei 80-ies metų žmonių, devyni mirusieji priklausė 70–79 metų grupei. Dar dviem mirusiesiems buvo per 50-imt, o po vieną mirusį žmogų priklausė 90–99 ir 60–69 metų grupėms.

REKLAMA

Pilnai paskiepyti buvo šeši iš jų: trys žmonės priklausė 70–79, du – 80–89, o vienas – 50–59 metų grupėms.

Iš 7,2 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 599. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,6 tūkst. mirčių.

Praėjusią parą 1925 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 88 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir beveik 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

REKLAMA

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 771 atvejį. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat sumažėjo ir siekia 10,4 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 506 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 7,2 tūkst. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų