Praėjusį savaitgalį pajūryje siautusi audra Palangoje suardė kopagūbrio sutvirtinimus, jūra nuplovė didžiąją dalį pernai į paplūdimį atvežto smėlio.
Palangos miesto Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Antano Čiunkos teigimu, stiprus vėjas padarė nemažą žalą.
"Pernai suvežto smėlio vietomis jau nebelikę, vietomis dar nemažai yra. Vidutiniškai gal 50 - 60 proc. nuplovė. Tikrųjų kopų nepasiekė, neapardė, kaip kad būdavo anksčiau atkirstos stačiai. Sulaikė paplūdimio smėlis, pirmiausiai jį sunaikino bangos" , - BNS sakė A.Čiunka.
Anot Palangos miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Viktoro Beniušio, tikslūs gamtos stichijos paplūdimiui padaryti nuostoliai dar nėra žinomi.
"Bandysime įvertinti situaciją, suskaičiuoti, kiek kainuotų pažeistų vietų atstatymo darbai. Vėl stiprinsime kopas, atkursime pažeistus sutvirtinimus", - teigė V.Beniušis.
Kaip pastebi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretorius Vaidotas Linkus, anksčiau atlikti kopagūbrio sutvirtinimo darbai, taip pat į Palangos pajūrį atvežtas smėlis padėjo išvengti didesnių nuostolių.
"Po šių vėjų galėjo būti dar baisesni padariniai, galėjo daugiau smėlio, kopagūbrio nunešti. Žabtvorės ir šakų klojiniai apsaugojo nuo didesnių padarinių. Šios priemonės, taikomos visame pasaulyje, daugiau mažiau pasiteisina. Negalima visiškai apsaugoti nuo vėjų ir uraganų, bet teigiamas poveikis tikrai yra, sustabdoma kopagūbrių degradacija", - kalbėjo V.Linkus.
Kaip BNS sakė V.Linkus, praėjusiais metais Palangos paplūdimys buvo papildytas 40 tūkst. kubinių metrų iš karjero atvežto smėlio. Didžiąją dalį smėlio nuplovus, ruošiamasi gabenti naują porciją, šįsyk smėlį kasant iš jūros gelmių. Centrinės Palangos paplūdimio dalies - 1,3 kilometro ruožo nuo jūros tilto Birutės kalno link - papildymas smėliu bei Baltijos jūros apsauginio kopagūbrio apželdinimas iš viso turėtų kainuoti apie 4,5 milijono litų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija naujus pajūrio juostos tvarkymo darbus ketina pradėti dar šį mėnesį, o užbaigti - iki 2008-ųjų rugpjūčio.
Aplinkosaugininkai tokių priemonių pinigų išmetimu į jūrą nevadina.
"Yra tik tokios priemonės. Kaimynai lenkai kiekvienais metais penkis kartus daugiau investuoja į paplūdimių papildymą smėliu. Reikia prie to visiems įprasti. Gamta daro savo korekcijas. Kasmetinis jūros lygio kilimas atsiliepia visų krantų būsenai", - BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
L.Budrio teigimu, kitokie būdai, kaip būtų galima apsaugoti Palangos paplūdimį, nėra svarstomi, o naudojamos gamtinės priemonės - natūralus paplūdinių papildymas smėliu, kopų tvirtinimas žabtvorėm, klojiniais - kol kas yra pačios efektyviausios.
"Kalbama, kad reikia hidrotechninių priemonių imtis. Vėlgi lenkų patirtis rodo, jog invazija į natūralius gamtinius procesus su gelfžetonio bangolaužiais ir bunomis duoda tik neigiamą efektą. Kol kas kitų priemonių nesvarstome. Galima gelžbetonį panaudot, bet tai būtų paskutinė priemonė. Galima įsivaizduoti, ką reikštų gelžbetonine tvora atitvertos kopos nuo jūros. Bet jeigu vanduo jau veržtųsi per kopas, gali tekti ir tokių priemonių imtis", - sakė aplinkosaugininkas.
REKLAMA
