Tačiau patyrę meškeriotojai sako – kol valdžia leis Kuršių mariose statyti tinklus ir nesutvarkys keliauti į nerštavietes trukdančių užtvankų – tikėtis atkurti šios retos žuvies populiaciją beviltiška.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus centre neįprastas vaizdas – ne žvejai traukia iš upės žuvis, o žuvis keliauja į Nerį. Žuvivaisininkai į upę paleidžia apie penkis tūkstančius aštriašnipių eršketų jauniklių.
Galima sakyti, kad žuvivaisininkai į upę grąžina tai, ką lietuviai per godumą prarado – paskutinis aštriašnipis eršketas Lietuvoje oficialiai sugautas 75-aisiais prie Palangos.
Drakoniukus primenantiys eršketai sveria apie 16 gramų. O dar liepą jie tebuvo ikriukais. Ūgtelėję ir paleisti į Neries vandenį ne visi puola plaukti, kai kurie pastringa smėlyje.
Aštriašnipiai eršketai Lietuvoje įžuvinami nuo 2011-ųjų. Jų į Lietuvos upes paleista apie pusė milijono. Tiesa, Neris šiems eršketukams laikini namai, pagyvens čia kelis mėnesius. Tie, kurių neprarys didesnės žuvys, plauks iki Kuršių marių, o vėliau į Baltijos jūrą.
„Per du tris mėnesius pasiekia Kuršių marias ir ten jau laikosi, randa sau tam tikrą mitybinę bazę, gyvena, migruoja į jūrą“, – eršketo gyvenimo ypatumais dalijosi Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas.
Paleistus žuveliokus jau stebi palei krantą plaukiojančios antys. Žuvivaisininkai ramina – bent jau jos eršketukams pavojaus nekelia, bet, J. Poviliūno, lydekos ir šamai juos praryti gali.
Didžiausias eršketų pavojus – žmogus
Vis dėlto didžiausi eršketų priešai – dvikojai. Jau dabar, nespėję ūgtelėti, spėjama, keliauja ant brakonierių ar jų klientų keptuvės.
„Pakliūna į tinklus, pakliūna į gaudykles, matėme fotografijas žvejų verslininkų ir oficialių, ir neoficialių, ir žvejams mėgėjams būna gaudant ant slieko“, – pasakojo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Meškeriotojai tvirtina, kad jei Seimas neuždraus verslinės žvejybos Kuršių Mariose ir upėse, eršketų populiacijos Lietuvoje atkurti nepavyks. Žemės ūkio ministras drausti verslinės žvejybos nesiruošia.
„Turėtume savo Lietuvos identitetą ir Kuršių marių žvejų identitetą išsaugoti, balansą surasti“, – teigė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Balta švelnaus skonio eršketo mėsa nuo seno labai vertinama, buvo tiekiama karaliams ir imperatoriams.
100 gramų eršketo yra beveik 500 mg Omega-3, o suvalgius 200 g eršketo gausite vitamino B12 paros normą. Tik ar kada eršketų Lietuvoje bus tiek, kad galėsime laisvai meškerioti, nežinia.
„Aš dar tikiuosi, kad pamatysiu tuos grįžtančius mažesnius, bet greičiausiai man nepasiseks. Didžioji problema yra ta, kad ta didžioji žuvis nelabai turi kur neršti, vienintelė kažkiek tinkanti upė yra Neris“, – išdėstė K. Klimavičius.
O kol kas keturioliktus metus išleidžiami Lietuvoje paauginti eršketai, kaip rodo ant jų prisegti žymekliai, nukeliauja ir į svečias šalis.
„Ties Švedija esame gavę informacijos, kad mūsų ženklinti eršketai pagauti“, – pasakojo J. Poviliūnas.
Manoma, kad į Baltijos jūrą aštriašnipis eršketas pateko tris tūkstančius metų prieš mūsų erą.
Lietuviai – ne vieninteliai praradę eršketus. Jų nelikus Azovo jūroje ukrainiečiai net paminklą pastatė, kad kažkada čia veisėsi eršketai, jį vadina paminklu žmogaus godumui.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
