Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar užsieniečiai perka NT Lietuvoje?
Gal jums teko girdėti, ar užsieniečiai išties privengia Lietuvoje pirkti NT?
A. Avulis: Norėčiau priminti, kad prieš kelis metus buvo labai didelis pagyvėjimas tame sektoriuje, kur užsieniečiai perka. Tai buvo daugiausiai Baltarusijos piliečiai, bet po to, kai Lietuva priėmė tam tikrus apribojimus, Baltarusijos piliečiams šitas segmentas visiškai sunyko ir dabar jis praktiškai neegzistuoja. Mes patys, politikai kartais padaro tam tikrus veiksmus ir vėliau jau matome rezultatus.
Yra keletas fundamentalių dalykų. Pirmas dalykas – gyventojų skaičius. Jeigu paimame Vilnių, tai jis dabar atrodo daug geriau, pavyzdžiui, nei Ryga. Rygoje gyventojų skaičius neauga, jis krito. Jei nėra gyventojų didėjimo, poreikio būstui irgi nėra. Kai kas nori, gal, pasigerinti, bet tai yra labai neženklus didėjimas. Mes visada žiūrime, kaip atrodo demografija, kaip Vilniuje didėja ar nedidėja skaičius.
Antras dalykas – žiūrime, kas didėja. Jeigu atvažiavo ukrainiečiai ar uzbekai, mes jų neskaičiuojame, nes jie, geriausiu atveju, nuomojasi seną būstą, kuriam 50 ar 40 metų. Jis yra pigus. Kalbant apie ateitį, mes visą laiką žiūrime kaip, kiek pinigai kainuoja. Kai prasidėjo karas, mes turėjome labai du stiprius veiksnius. Pirmas – psichologinis. Tai yra karas, nežinome, ką daryti, baisu, nieko nedarome. Antras – buvo didelė infliacija. Centrinis bankas pakėlė palūkanų normą. Pinigai kainuoja daug, pardavimai sustojo.
Tai yra veiksniai, į kuriuos nuolat žiūrime. Noriu pasakyti, kad dabar bankų palūkanos yra, turbūt drįsčiau sakyti, yra žemiausiame lygyje. Gali dar būti žemesnės, bet gali būti ir aukštesnės. Aš drįsčiau sakyti, kad jos yra labai patrauklios dabar. Mes išgyvename laikotarpį, kuris yra atgimimas ar pakėlimas. Dabar NT rinkoje, tiems, kurie stato ir parduoda, yra pačios geriausios sąlygos.
N. Mačiulis: Taip, palūkanų normos yra sumažėję. Europos centrinis bankas per pus sumažino palūkanų normas, nuo 4 iki 2 proc. Dėl didesnės konkurencijos, bankų maržos yra sumažėjusios. Pasiskolinti yra nebrangu, lyginant su tuo, kas buvo prieš dvejus metus. Tikrai nedaug erdvės, turbūt, palūkanų normų mažėjimui. Europos centrinis bankas mažintų palūkanų normas dar, jeigu būtų kažkas blogo: prekybos karas su JAV įsisiūbuoja ar dar kažkas. Tokio scenarijaus niekas nenori. Labiausiai tikėtina, kad palūkanos dabartiniame lygyje dar porą metų turėtų išlikti.
Kokie lietuvių norai būstui?
Taip pat yra žmonių poreikiai ir įpročiai: atvyko Vokietijos kariai ir ieško, pavyzdžiui, didesnio, erdvesnio būsto. Ar yra stebimi lietuvių pokyčiai dėl įnorių savo būstui?
A. Avulis: Labai geras klausimas ir laiku, nes mes praeitais metais pastebėjome, gana ženkliai, kad ateina karta, kuri nori didesnio būsto. Jei paimtume paskutinį dešimtmetį, tai vidutinis būsto plotas mažėjo ir mažėjo. Buvo keista žiūrėti į tai, kiek jis dar gali mažėti. Tai yra tas Londono sindromas: kai būstas yra labai brangus, Londone, pavyzdžiui, žmonės perka ir 18 kvadratinių metrų būstą.
Man labai sunku suvokti, kaip ten gyventi, bet žmonės gyvena. Jie kito pasirinkimo Londone neturi. Lygiai taip pat mes artėjome ir ėjome tuo keliu. Dabar, jau praeitais metais, mes pasidėjome, kad atvirkščiai – sustojo pirkti mažiausius butus. Mes anksčiau statydavome visai mažus: 25-30 kvadratinių metrų butus. 35 kvadratinių metrų yra toks, kuriame galima gyventi, bet žmonės vis tiek norėdavo mažesnio. Mes ir tenkindavome poreikius. Dabar jie nori truputį didesnių ir mes išėmėme iš pasiūlos pačius mažiausius.
Dabar statome daugiau trijų kambarių butus. Jeigu būdavo trijų kambarių butas suspaustas kompaktiškai, 55 kvadratiniai metrai, dabar – apie 60. Taip yra, nes atlyginimai auga, lietuviai darosi turtingesni ir nori geresnių sąlygų. Pirmiausia, jie pasikeičia automobilį, automobilių pardavimai labai gerai vyksta, sekantis žingsnis – erdvesnis būstas.
Išties ekonominė situacija dabar labai gera ir Lietuvoje. Ką galima prognozuoti, jeigu pažvelgtumėme į ateitį? Kas gali nutikti dėl geopolitinės situacijos?
N. Mačiulis: Ekonomistai čia ekspertai, numušti optimizmą yra jų darbas. Žiūrint į šiuos metus ir net į ateinančius, kol kas tikrai visos kortos gerai krenta Lietuvos ekonomikai. Su visais išoriniais iššūkiais ir JAV prekybos apribojimais praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Daug spartesnis, negu Latvijoje ir Estijoje.
Šiemet yra sparčiai didėjantis minimalus atlyginimas, senatvės pensijos, užimtumas yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius beveik 30 metų. Pramonė šiek tiek buvo sušlubavusi. Turbūt, pagrindinė rizika – jeigu sparčiai augant atlyginimams eksportas nebedidės, gali pradėti mažėti užimtumas.
Nacionalinis stadionas
Dar viena žinia – Nacionalinis stadionas. Kada mes jo sulauksime? Kaip vyksta jo statybos?
A. Avulis: Kol kas Nacionalinio stadiono statyba vyksta taip, kaip yra suplanuota. Manau, kad viskas ten yra ir bus gerai. Mes tikimės užbaigti statybas sekančių metų pabaigoje, jeigu viskas pavyks, tai 2027 metų lapkričio, kokią, 15 dieną, manau, kad padarysime kažkokį renginį. Gal futbolo rungtynes, gal kokį nors koncertą ir tada pakviesime visus, kurie laukia stadiono.
Prieš laidą paminėjote, kad nenorėjote kapsulės įkasimo. Kodėl?
A. Avulis: Šį objektą, sporto kompleksą Lietuva bando statyti 38 metus. Jis buvo tris kartus statytas ir tris kartus nugriautas. Mes atėjome ketvirtą, ketvirtas bandymas. Man atrodė, kad gal ne visai padoru ketvirtą kartą leisti kapsulę. Sutarėme, kad nedarysime to ritualo ir šiek tiek sulaužysime tradiciją. Galbūt, mums pavyks pastatyti jį, nes iki šiol vis iškildavo finansavimo ar dar kažkokios problemos. Mes norėtume daugiau koncentruotis į darbą, o ne daryti kažkokį šou su atidarymais. Geriau tą šou stipresnį padarysime, kai bus jau užbaigti darbai. Tada stadione galėsime gerą koncertą ar futbolą žiūrėti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Bet tik ne Afrikoje. Pas mus NT vystytojai faktiškai vadovauja Seimui, ministrams ir net Dianos vyrui. Ir būtent dėl šitos saujelės NT vystytojų bei „spekuliantų“ jaunas lietuvis ar lietuvė, baigę studijas, susirenka lagaminus ir evakuojasi į Vakarus. Nes šitie „protingi ekspertai“ darbe geriausiu atveju jai duos 1 300 eurų į rankas (žinoma jeigu tu ne tv3 propagandistas, jiems daugiau moka) iš kurių 800 reikės atiduoti bankui už 35 kvadratų šuns būdą.
O po šito "eksperto" į studiją ateis kitas „ekspertas“ ir graudžiai pasakos, kad Lietuva demografinėje duobėje ir jai liko vos 15–20 metų. Jis pasakos kad seime susdaryta darbo grupė, kuriai be išeiginių vadovauja prezidentas. Pasakos kad Ruginienė naktimis nemiega, nes visą laiką galvoja apie Lietuvos demografijos krizę. Tik jis, žinoma, nutylės, kad šita demografinė krizė yra dirbtinai sukurta dėl pinigus dievinančių politikų ir dėl įžūlių kaip raganosiai vergvaldžių. Oi, atsiprašau – ne vergvaldžių, o „verslininkų“.
Niekas nepirks jusu kartonkiu
BUTU KAINOS KRIS
