„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad nors Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti sparčiausiai regione, kainų augimas taip pat bus didesnis nei kaimyninėse šalyse.
Ekonomikos apžvalgos pristatymas vyko Vilniuje, „Swedbank“ centrinėje būstinėje. Renginio metu buvo aptartos JAV, Europos ir Lietuvos ekonomikos tendencijos, palūkanų normų perspektyvos, infliacijos šaltiniai, investicijų augimas bei eksporto problemos.
Lietuvoje – sparčiausias augimas regione
„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Lietuvos ekonomika pernai augo 2,5 proc., o šiemet augimas paspartės iki 3,5 proc. – sparčiausiai Baltijos regione. Be to, pasiekti ir keli svarbūs rekordai.
„Dirbančių asmenų skaičius pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas pasiekė 10 mlrd. eurų. Investicijų augimas viršijo 15 proc. ir dabar sudaro ketvirtadalį BVP – daugiausiai per beveik du dešimtmečius“, – sako N. Mačiulis.
Pasak jo, labiausiai augo investicijos į technologijas ir verslo efektyvumą.
„Sparčiausiai augo investicijos į vertės kūrimo potencialą – transporto priemones, gamybos įrengimus, programinę įrangą, intelektinę nuosavybę, informacijos ir ryšių technologijas“, – aiškina ekonomistas.
Prognozuojama, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet augs apie 8 proc., o kainos – apie 3,5 proc.
Pramonė susiduria su rimtais iššūkiais
Nors bendri rodikliai atrodo pozityvūs, N. Mačiulis įspėja, kad Lietuvos pramonės padėtis nėra tokia gera.
„Sparčiai augančios darbo sąnaudos, didesni JAV importo muitai, didėjanti Kinijos konkurencija – visa tai lems daug lėtesnį pramonės augimą ateityje“, – tikina jis.
Ekonomistas pabrėžia, kad vien vidaus vartojimo nepakaks – ilgalaikiam šalies augimui būtinas stiprus ir konkurencingas eksportas.
Pastarieji metai Lietuvai – itin sėkmingi
Kalbėdamas apie bendrą ekonominę situaciją, N. Mačiulis sako, kad pastarieji metai Lietuvai buvo išskirtiniai.
„Lietuva turėjo išskirtinį penkmetį, kuomet augimas buvo sparčiausias regione. Tai nepasikeitė ir 2025-aisiais metais. Mes vertiname, kad nors galutinių duomenų dar nėra, augimas siekia apie 2,5 proc., o šiemet jis paspartės iki 3,5 proc.
Įvertinę gerėjančias euro zonos augimo perspektyvas ir kitus vidaus ekonomikos veiksnius, padidinome Lietuvos BVP augimo prognozę 0,3 proc. punkto. Taip pat prognozuojame, kad ir kitais metais augimas sieks 2,5 proc. – tai bus šiek tiek spartesnis augimas nei anksčiau“, – pasakoja ekonomistas.
Tačiau, anot jo, ne visos naujienos yra džiuginančios.
„Šiais metais Lietuva išsiskirs tuo, kad infliacija bus didžiausia šiame regione. Prognozuojame, kad ji beveik nesumažės ir sieks apie 3,5 proc.“ – sako N. Mačiulis.
Kodėl kainos kyla, nors importas pinga?
Ekonomistas aiškina, kad išorinės kainų tendencijos Lietuvai iš esmės palankios – importuojamos prekės pinga, o energijos kainos mažėja.
„Kinijos eksporto kainos mažėja, visose didžiosiose euro zonos valstybėse importo kainos jau beveik metus mažėja. Tai galioja ir Lietuvai – šiuo metu importo kainos yra maždaug 3,5 proc. mažesnės nei prieš metus“, – sako jis.
Svarbus veiksnys – ir pigesnės dujos.
„Suskystintos gamtinės dujos yra beveik 40 proc. pigesnės nei praėjusių metų pradžioje, nepaisant itin šalto gruodžio ir sausio. Padidėjusi pasiūla iš Jungtinių Amerikos Valstijų leido kainoms nukristi į žemiausią lygį nuo karo Ukrainoje pradžios. Tai jau atsispindi ir pramonės sąnaudose“, – aiškina N. Mačiulis.
Vis dėlto kainas Lietuvoje kelia kiti veiksniai – didesni mokesčiai, akcizai, spartus atlyginimų augimas ir vidaus paklausa.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Trumpuoju laikotarpiu situacija Lietuvoje atrodo gana palanki – žmonės dirba, atlyginimai kyla, investicijos auga. Tačiau pasaulyje netrūksta rizikų: kainos gali vėl kilti, paskolos greitai neatpigs, o verslams gali būti sunkiau konkuruoti užsienio rinkose.
Kaip sako pats ekonomistas, „ne viskas auksu blizga“, todėl ateinančius metus verta pasitikti ne tik optimistiškai, bet ir atsargiai.
Kas vyksta JAV?
Nors JAV ekonomika pernai augo, situacija nėra tokia gera, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„JAV ekonomikos augimas pernai viršijo prognozes, bet pakrapščius giliau ne viskas auksu blizga. Nedarbo lygis JAV padidėjo procentiniu punktu, naujai sukuriamų darbo vietų skaičius – mažiausias per pastarąjį penkmetį. Būsto statybų apimtys nukrito į žemiausią lygį nuo šio dešimtmečio pradžios“, – sako N. Mačiulis.
Didžiausia rizika, anot jo, yra ne bedarbystė, o galimas kainų augimas.
„Turbūt didesnė rizika, galinti destabilizuoti JAV ekonomiką, yra ne nedarbo, o infliacijos didėjimas“, – pabrėžia ekonomistas.
Jis įspėja, kad brangstančios žaliavos, elektra ir importo muitai gali neleisti kainoms kristi, o didesnės palūkanos – neigiamai paveikti ir finansų rinkas, ir žmonių lūkesčius.
Europoje padėtis šiek tiek geresnė
Euro zonoje ekonomika po stagnacijos pamažu atsigauna. Augimas viršija vieną procentą, o nedarbo lygis pasiekė istorines žemumas.
„Sumažėjusi infliacija, auganti perkamoji galia ir rekordiškai žemas nedarbas skatina gyventojų vartojimą“, – sako N. Mačiulis.
Papildomą impulsą Europos ekonomikai suteikia ir investicijos, ypač Vokietijoje.
„Milžiniškos Vokietijos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą gali turėti platesnio masto teigiamos įtakos Europos pramonei ir konkurencingumui“, – teigia ekonomistas.
Tačiau palūkanų normos artimiausiu metu greitai nemažės.
„Šį instrumentą Europos Centrinis Bankas pasiliks krizinėms situacijoms“, – apibendrina jis.
