Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas, Seimo narys, konservatorių atstovas Raimondas Kuodis.
Kaip Jūs apibūdintumėte dabartinę reformos fazę? Kur ji mus nuves?
R. Kuodis: Ne kartą kalbėta apie tai, kaip gimsta tokios abejotinos vertės reformos. Čia didelę įtaką daro „socialinis popsas“, kuris mus graužia iš vidaus. Žmonėms sako: „Leisime pasiimti jūsų pačių pinigus“, bet ar iš to pasiėmimo bus daugiau naudos ar žalos, čia jau ekonominis klausimas.
Sprendimas pasakyti „mes geri, nes leidžiame jums pasinaudoti jūsų pinigais“ neišlaiko kritikos. Kartais žmonėms reikia neleisti naudotis savo resursais, jei jie neturi valios arba savo sprendimų pasekmes primeta likusiai visuomenei – pensijų atveju prievolė kaupti egzistuoja būtent dėl to.
Priešingu atveju, kam kaupti „Sodroje“? Žmonės mėgsta sakyti: „Nesirūpinkite manimi, aš pats savimi pasirūpinsiu“, bet vėliau vis tiek tiesia ranką į valstybę. Tam ir egzistuoja socialiniai kontraktai, kuriuose surašytos taisyklės. Valstybė turi pasirūpinti tavo senatve, net jei tu pats tuo nesirūpini, kad apsaugotų tave nuo skurdo ir bado.
Pensijų sistemas žmonija sugalvojo prieš 100 metų – iki tol žmonės dažniausiai mirdavo darbo vietose. Bismarkas pamatė, kad dėl medicinos ir higienos pažangos žmonės pradėjo gyventi ilgiau, pasikeitė ekonomikos struktūra, iškilo klausimas, kaip organizuoti tas sistemas – taip atsirado „Sodra“ ir visi jos papildiniai.
Iš viso yra 6 pakopos. Net jei viena jų duoda nedaug, sudėjus visas 6, gaunama apčiuopiama suma, bet politikai mėgsta ateiti ir „paknebinėti“ tas sistemas. Tą darė ir prezidentūra su savo socialiniu popsu, ir Konstitucinis Teismas, kuris nesupranta, kas yra ilgo gyvenimo rizika ir ką su ja daryti.
Turime tokį mišinį, kur eksperimentuojama su visuomene, tai tinka viskam: klimato kaitai, skiepų politikai, o dabar ir pensijoms. Mes nukreipiame dėmesį nuo svarbių reikalų, pavyzdžiui, gynybos, į antraeilius klausimus.
Žmonės sako, kad geriau patys žino, ką daryti su pinigais. Kodėl reikia dar ir bankus šerti?
R. Kuodis: Tas „bankų šėrimas“ yra toks pats socialinis popsas. Paimkime sektorių, kurio žmonės nelabai mėgsta – prekybos centrus ar bankus – ir kelkime triukšmą viešoje erdvėje. Galime bankus „pavolioti“, kaip tai darė Lenkijoje broliai Kačinskiai.
Atsirado specialūs mokesčiai bankams, žmonės džiaugiasi, politikai tampa populiarūs, o kokios bus pasekmės investiciniam klimatui, niekam nesvarbu. Tai daroma specialiai, kad keltų sumaištį visuomenėje. Mes gaištame laiką, kuris yra vienintelis tikras ribotas išteklius.
Raimondai, kaip Jūs reaguotumėte į tezę, kad mažas pajamas gaunantiems kaupti neapsimoka?
R. Kuodis: Kai gauni minimalią algą, tu iš pensinių sistemų gauni tokią grąžą, kokios beveik niekur kitur nėra. „Sodroje“ gauni bazinę pensiją, kuri yra panaši visiems, plius savo sukauptą dalį, o II pakopoje gauni valstybės subsidiją.
Mažai uždirbantiems ta subsidija, skaičiuojant nuo jų atlyginimo, yra pati didžiausia. Kad sukauptos sumos nedidelės kaupti pradėjus prieš 20 metų – taip, nes įmokų tarifas yra mažas. Jei į „Sodrą“ vedame apie 7 proc., tai į II pakopą daug mažiau – natūralu, kad stebuklo per trumpą laiką nebus, bet net 100 eur. priedas prie pensijos yra geriau nei nieko.
Lietuvoje daroma didelė klaida leidžiant neanuitetinius išmokėjimus ar paveldėjimą. Žmonės galvoja, kad anuitetas yra blogai, nes suma nepaveldima, bet žmonės nežino, kiek jis gyvens. Pensijų sistema turi 3 uždavinius: perkelti resursus iš gerų metų į blogus, perskirstyti lėšas nuo tų, kuriems sekasi, tiems, kuriems mažiau sekasi, ir valdyti ilgo gyvenimo riziką. Anuitetas skirtas būtent šiai trečiajai funkcijai.
Pas mus paveldėjimas buvo naudojamas kaip reklamos dalis: „Ateikite pas mus, nes pas mus paveldi, o Sodroje ne“, bet tai net nėra pensijų sistema, tai kažkas kita. Žmonės ir politikai nežino šių bazinių dalykų, todėl eksperimentuoja ir pridaro klaidų. Pensijų sistema yra vienas sudėtingiausių dalykų ekonomikoje dėl tarpkartinių santykių ir ilgų investavimo horizontų.
Profesoriau, kaip Jūs pats rūpinatės savo oria senatve? Kaip susikalibruojate savo asmeninį projektą?
R. Kuodis: Visos sistemos turi savo rizikų, dažnai politinių, ką mes dabar ir aptarinėjame. Geriausia investuoti į I pakopą – į patį save. Tai yra išmokėtas būsto kreditas ir stogas virš galvos, tai yra esminis veiksnys. Taip pat saulės elektrinė, kurią aš įsirengiau, kad sumažinčiau energijos išlaidas. Dar svarbu gebėti daug ką pasidaryti pačiam.
Aš turiu knygų lentyną ir moku pasitaisyti santechniką, elektroniką ar automobilį. Galvoju, kaip susimažinti išlaidas tada, kai to reikės. „YouTube“ ir dirbtinis intelektas yra superiniai dalykai, kurie gali išmokyti pasidaryti beveik viską.
Investuokite į šiuos dalykus, nes ši sistema priklauso tik nuo jūsų – jūs esate savo likimo kalvis. Lietuviai pensininkai nemiršta badu būtent todėl, kad turi kaimus, turi paveldėto turto, užsiaugina maisto ir dar sugeba vaikams padėti.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tai jie parodė savo veidą
