Lietuvos jūrininkų pagrobimas Nigerijos teritoriniuose vandenyse ties Nigerio upės delta – tik vienas iš daugelio panašių išpuolių šiame Atlanto vandenyno pakrantės ruože. Nigerijos pietuose tai jau tapo savotišku verslu, kuris susijęs ne tik su nežabotu nusikalstamumu, bet ir su Nigerio deltoje vykstančiomis kovomis už platesnę regiono autonomiją.
Vienos didžiausių Afrikos upių Nigerio deltos ruože yra itin turtingi naftos ištekliai. Čia juose eksploatuoja kelios užsienio naftos gavybos kompanijos, kurių platformose, aptarnavimo laivuose ir naftą išvežančiuose tanklaiviuose dirbantys žmonės dažniausiai tampa žmonių grobikų taikiniais. Rečiau į jų rankas patenka su naftos gavyba nesusijusių laivų jūrininkai bei neramioje pakrantėje besilankantys užsieniečiai.
Kovoja už regiono autonomiją
Žmonių grobėjai Nigerijoje paprastai reikalauja išpirkos ir tikrai dažnai ją gauna. Nigerijos pietuose tai jau tapo savotišku verslu, kuris susijęs ne tik su nežabotu nusikalstamumu, bet ir su Nigerio deltoje vykstančiomis kovomis už platesnę regiono autonomiją bei prieš nežabotą naftos gavybą. Stipri partizanų organizacija „Judėjimas už Nigerio upės deltos išlaisvinimą“ (MEND) savo tikslu laiko ne tik plačią regiono autonomiją ar net jo atskyrimą nuo Nigerijos, bet ir Nigerijos centrinės valdžios kontroliuojamos naftos gavybos apribojimą. Nigerio deltoje ir gretimame jūros šelfe „Chevron“, „Agip“, „Shell“ bei kitos bendrovės dar neseniai išgaudavo apie 3 mln. barelių naftos per parą. Nigerija pateko į stambiausių naftos eksportuotojų dešimtuką. Tačiau iš esmės visi pinigai už naftą nusėda Nigerijos centrinės valdžios rankose, o Nigerio deltos gyventojai ir toliau skursta. Dėl neretai gana barbariško naftos gavybos bendrovių darbo Nigerio deltoje kilo rimtų ekologinių problemų. Visa tai labai piktina vietos gyventojus, kurių dauguma palaiko MEND kovotojus, kurie sprogdina naftotiekius, dujotiekius, atakuoja naftos gavybos platformas ir juos aptarnaujančius laivus.
Partizanai tikina negrobę lietuvių
Šios savaitės pradžioje iš Gvinėjos įlanka netoli Nigerijos krantų plaukusio laivo ginkluoti vyrai pagrobė penkis Lietuvos bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“ laivo „Saturnas“ jūrininkus. Iki šiol nėra aišku, kas juos pagrobė – MEND kovotojai ar eiliniai banditai, nusprendę pasipinigauti ir gauti už jūrininkus išpirką.
MEND atstovas Jomo Gbomo Nigerijos vietos žiniasklaidai atsiųstame elektroniniame laiške tikina, kad partizanai su Lietuvos jūrininkų pagrobimu nesusiję. Laiške rašoma: „Aš visiškai nieko nežinau apie užpuolimą. MEND su tuo nesusijusi“.
Tikėtina, kad kovotojų atstovas nemeluoja, nes partizanai žmones grobia gana retai. Kur kas dažniau jie rengia atakas prieš naftos gavybos bendrovių objektus, stoja į mūšį su Nigerijos policijos ir kariuomenės pajėgomis. Prieš tris savaites MEND kovotojai surengė didelį išpuolį gana toli nuo Nigerio deltos esančiame Lagoso uoste, kur atakavo naftos terminalą. Išpuolio metu žuvo penki žmonės. Tačiau kartais MEND kovotojai puola ir laivus. Liepos 6 d. jie užpuolė tanklaivį „Siehem Peace“ ir pagrobė šešis jūrininkus, iš kurių trys buvo Rusijos, du Filipinų ir vienas Indijos pilietis.
Siautėja nusikaltėliai
MEND kovotojų taikiniu dažniausiai tampa tik su naftos gavyba susiję objektai ir laivai. Lietuvių laivas „Saturnas“, kaip žinoma, gabeno žuvį, todėl mūsų šalis niekaip nėra susijusi su naftos gavybos procesais Nigerijoje. Labiau tikėtina, kad lietuviai tapo ne partizanų, o paprasčiausių banditų taikiniu.
Padėtis Nigerio deltos regione daug kuo primena nesenus karus Čečėnijoje: kovos veiksmų sukelto chaoso sąlygomis vienos ginkluotos grupės yra tikri partizanai, o kitos tik jais dedasi, tačiau iš esmės užsiima nusikalstama veika. Panaši situacija susiklostė ir Nigerijoje: centrinė šalies valdžia atsakomybę už žmonių grobimus tradiciškai verčia MEND kovotojams, tačiau dažniausiai žmones grobia ne partizanai, bet paprasčiausi banditai. Iš jų rankų pagrobtuosius dažniausiai pavyksta išvaduoti sumokėjus išpirką. Apie sumokėtą išpirką paprastai neskelbiama. Dažniausiai teigiama, kad „problemą pavyko išspręsti diplomatinėmis priemonėmis“. 2006 m. po savaitę trukusių derybų Norvegijos bendrovės „Trico Supply“ atstovams pavyko išlaisvinti šios bendrovės laive, aptarnaujančiame naftos gavybos platformas, dirbusius norvegų ir ukrainiečių jūrininkus. Bendrovės atstovai dievagojosi nemokėję jokios išpirkos, tačiau prasitarė, kad „nigeriečiai kai ko pareikalavo iš platformos savininkų, ir šie reikalavimai buvo patenkinti“. Išlaisvinti jūreiviai pasakojo, kad nigeriečiai juos laikė akmeniniame rūsyje nesurištus, „gana normaliomis sąlygomis“.
Išvadavus pagrobtus jūrininkus iš nelaisvės dažniausiai nieko neskelbiama apie derybų detales, mokėtą arba nemokėtą išpirką. Pernai po pusės metų nelaisvės buvo išvaduoti penki kinų jūreiviai, užpernai – du turkų jūrininkai, taip pat naftos platformoje dirbę keturi britai, amerikietis, kanadietis. Neseniai laisvę atgavo kanadietė studentė, atvykusi studijuoti į Nigeriją pagal akademinių mainų programą ir pagrobta viename pakrantės mieste. Tačiau visais atvejais nepaviešintos jokios derybų detalės.
Pavyko pabėgti
Manoma, kad daugeliu atvejų įkaitai paleidžiami už išpirką, kurią sumoka laivo arba naftos gavybos bendrovės savininkai, tačiau kartais įkaitai vaduojami ir kitais būdais. Pernai nusikaltėlių pagrobtą inžinierių, Libano pilietį, iš banditų rankų išvadavo ir į laisvę paleido MEND kovotojai. Šių metų vasario pabaigoje keliems Rusijos piliečiams, dirbusiems aliuminio gamybos bendrovėje, pavyko patiems pabėgti iš banditų nelaisvės. Rusų nuotykiai Nigerio deltoje gali tapti siužetu trileriui: į vandenyno pakrantėje įsikūrusią darbininkų gyvenvietę ginkluoti nigeriečiai atplaukė greitaeigėmis valtimis, pagrobė du rusus ir laikė juos stovykloje džiunglėse. Iš čia rusams po šešiasdešimties parų nelaisvės pavyko pabėgti, tačiau jie net penkias dienas alkani klaidžiojo po deltos pelkynus, kol sutiko Nigerijos kariuomenės patrulius. Šalies valdžios atstovai perdavė vyrus Rusijos ambasadai.
Pagrobti užsieniečiai Nigerijoje nužudomi retai. Tačiau pagrobtųjų tyko kiti pavojai, visų pirma – tropinės ligos. Prieš kurį laiką iš Nigerijos atėjo pranešimas, kad keletą mėnesių nelaisvėje išbuvęs užsienietis (jo pilietybė nebuvo paskelbta) netrukus po išvadavimo mirė ligoninėje nuo maliarijos, kuria vyras užsikrėtė laikomas stovykloje džiunglėse.
